Gražuli, duok mašiną pavairuoti!

Petro Gražulio automobilis per metus viršijo greitį 34 kartus. Tai tik policijos užfiksuoti pažeidimai. Natūralu, kad tai, kas nepastebėta, dažniausiai būna kelis kartus dažniau. Taigi P.Gražulio automobilio istorija tampa dar vienu geru anekdotu iš politikų gyvenimo. Mes visi žinome, kas yra P.Gražulis, ir todėl nelaukiame iš jo mandagumo, nesitikime, kad jis pasielgs taip pat garbingai, kaip tai padarė Seimo vicepirmininkas A.Kašėta. Seimo nario P.Gražulio amplua yra sietinas su skandalais ir provokacijomis. Bet neskubėkime manyti, kad tai tik jo vieno reikalas ir kaltė. Neužmirškime, kad realiai visuomenė irgi yra atsakinga už savo pasirinkimą ir neturėtų užmiršti, kad tai ji balsavo už tokį politiką.
Kilus triukšmui P.Gražulis pripažino, kad nevengia viršyti greičio, bet aiškino, jog daugeliu užfiksuotų atvejų automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomi žmonės. Keista, nes mašina nėra toks daiktas, kurį dažnai skoliname asmenims, kurių net nepažįstame. O taip būtent ir nutiko su mūsų Seimo nariu. Policija suformulavo reikalavimą: Seimo nariui buvo įteiktas visų pažeidimų, padarytų ta mašina, sąrašas ir duota laiko pagalvoti, kas vairavo automobilį. Seimo narys galvojimui turi dešimt dienų. Jeigu politikas negalės pasakyti, policininkai jį nubaus už duomenų nepateikimą. Bet tuo istorija nesibaigia. Seime jau svarstoma, ar privalo šis politikas grąžinti pinigus į biudžetą, nes parlamentinei veiklai skirtas lėšas jis panaudojo automobilio nuomai.Kuo pamokanti ši istorija? Ji turi keletą apibendrinimų: pirmasis reikalauja susimąstyti, ką renkame į aukščiausius valdymo organus. Dažnai simpatizuojame politikams, kurie mus palinksmina bei pagąsdina. Jie įsimenantys, jie atrodo drąsūs (bent jau ekrane), juos nuolat rodo televizijoje (nesusimąstome, kad rodo negatyviai) ir jie žada viską, ko mes laukiame. Antrasis apibendrinimas – išrinktieji politikai, kurie elgiasi taip, kaip tai daro P.Gražulis, tėra politikos apsimetėliai, kuriems tiesiog norisi naudotis politikos suteiktomis privilegijomis, demonstruoti savo kitoniškumą bei išskirtinumą net pažeidžiant įstatymus. Trečias apibendrinimas yra tas, kad gudrūs politikai sugeba visai lengvai apeiti įstatymus, sukeldami įvairias procedūrines kolizijas. Kaip P.Gražulis, kurio fotografija duomenų bazėje nėra labai panaši į veidą to, kuris vairavo jo automobilį. Taigi, jei ne jis vairavo, tai ir ne jis kaltas?Kadangi toks kito sėdėjimas už P.Gražulio automobilio vairo dažnas dalykas, tikrai kyla noras paprašyti jo duoti savo mašiną pavairuoti. Linkėčiau rinkėjams kitą kartą susitikus su juo to ir pareikalauti.Manau, kad netvarka, įžūlumas bei melas bus būdingi visų rangų politikams tol, kol mes manysime, kad politikai yra neliečiami ir visada galintys apsiginti. Realiai politikai naudojasi ne savo aktyvia ir politiškai angažuota pozicija, bet mūsų baimėmis ir nemokėjimu būti pilietiškiems, reikliems ir atsakingiems. Dažniausiai mes nutylime ir paburbame kur nors uždarame rate ant valdžios – „visi jie vagys ir blogiečiai“, bet net nesusimąstome, kad valdžia yra bloga tiek, kiek visuomenė yra abejinga.