Kiek mums reikia partijų ir jos narių?

Valstybės valdyme turi dalyvauti visuomenė, ir ji tai gali daryti per įvairias partijas, susivienijimus ir bendruomenes. Yra įvairių teorijų, mokslinių traktatų, kaip žmonės turi spręsti savo problemas, kaip jas pateikti, kaip atstovauti savo interesams. Kiti teigia, kad partijų kūrimas ir jų egzistavimas yra blogybė, bet kas geriau, taip ir neaišku. 100 protingiausių mokslininkų nepriims optimalių sprendimų. Bet kai partiškumas demagogiškai įsiskverbia į tokias sritis kaip kultūra, mokslas, menas, valdymas, atsiranda primityvus diktatoriškumas, stagnacija, savanaudiškumas, baimė, paklusnumas. To pasekmė –visuomenės krizė, kokia dabar yra Lietuvoje.
Partijų kūrimo idėja yra gera, demokratiška, kai į partijas buriasi patys doriausi altruistai, idealistai, o jų vadovai yra visuomenėje gerbiami idėjiški žmonės. Tačiau dalis sukurtų partijų buvo kaip vienos asmenybės partija. Nors tokių dar nemažai likę, bet dalis jau subyrėjo, pavyzdžiui, buvo teisininkų partija, kuri, nors ir kurioziškai skamba, buvo susijusi su įvairiomis grupuotėmis.Nuo politinių partijų šalinasi tikrieji intelektualai, inteligentai, kultūros ir mokslo žmonės, bet tariamieji mokslininkai eina ten, kur pinigai, nauda ir postai. Pavienių rajonų partijų skyrių vadovai naudojasi žmonių pasitikėjimu. Patiklumą naudoja savo grupės ir šeimų naudai, žaidžia tariamą demokratiją ir vaidina altruistus.Įstatymai riboja partinę veiklą teisinėje sistemoje, kariuomenėje, pasienio tarnyboje ir kitose specialiose sistemose. Politiniai veikėjai, gavę administracinę valdžią, siekia stiprinti savo įtaką neteisėtais būdais ir buria įvairius žmones ištisomis organizacijomis stoti į vienos ar kitos partijos gretas. Sugrįžta vietiniai, stalininiai laikai, kai bet kuris vadovaujantis asmuo turėjo būti komunistas, o dabar – valdančiosios partijos narys, o kolektyvas lieka tik sumanymams įgyvendinti.Atsiranda nauji vadinamieji partiniai stogai, susidaro palankios sąlygos įvairiems korupciniams susitarimams. Kaip anksčiau: traktorininkas, norėdamas gauti naują traktorių, turėjo stoti į komunistų partiją. Dabar bet koks administracinis postas yra politizuojamas. Pavienių vadovų postų užėmimas kelia ne tik nusistebėjimą ir pasipiktinimą, tai ir pareigybės pažeminimas. Rajonuose didžiausia darbdavė yra savivaldybė, o jai pavaldžios įmonės, seniūnijos, mokyklos ir kitos įstaigos finansuojamos iš rajono biudžeto. Ir čia vyksta atvira visų įstaigų politizacija. Rajono savivaldybės tampa sovietiniais „partkomais“, jų veikla yra vienpusiška, pataikūniška ir primityvi, siekianti naudos tik sau ir atskirų žmonių grupei. Panagrinėjus savivaldybių ekonominius rodiklius, atlyginimų vidurkius, emigraciją, blogiausia padėtis ten, kur yra vienpartiškumas, pavyzdžiui, Šalčininkų rajonas, Pagėgių savivaldybė, nuo kurių jau ir mes nedaug atsiliekame.Sovietiniais laikais komunistų partijos narių rajone buvo apie 2200. Dabar, sudėjus visų partijų narius, mūsų krašte artėjama prie to skaičiaus. Tačiau ar mūsų rajono gyventojai laimingi, jei emigracija siekia apie 20%? Komentarų nėra. Esu įsitikinęs, kad būtina kurti įstatymus, kurie išplėstų nepolitizuotų pareigybių sąrašą. Į jį turėtų įeiti savivaldybės darbuotojai, jai pavaldžių įmonių direktoriai, mokyklų vadovai ir kt.Šiandien politika ir valdymas suplakamas į vieną miksą, o kas išeina – matome. Tad esu tikras, kad neišvengiamai reikia plačios visuomenės diskusijos ir įstatymų leidėjų valios.