Konservatoriai jau nieko nežada ir nesiūlo nieko naujo

Kartais net keista, nes TS-LKD atstovai paskutines savaites atrodo nutilę. Šiandien tikrai sunku išgirsti ar pamatyti kažkokį reikšmingą, bent jau neprapuolantį įvykių bei informacijos srautuose konservatorių balsą ar veiksmą. Seimo konservatorius galima būtų sulyginti su staiga ištirpusiu ledkalniu – dar prieš kelis mėnesius regėjome energingą ir karingumo pilną veiklą, kurioje buvo vietos ir oponentų kaltinimams ir pažadų piliečiams.
Šiandien, jei dar išgirstame žiniasklaidoje kažką apie konservatorius, tai tiktai nusivylimo pilnus tekstus apie užmirštus pažadus, apie vidinį partijos narių sutrikimą. Vienintelis dar nuosekliai viešojoje erdvėje veikiantis konservatorių politikas yra V.Landsbergis, kuris sistemingai kalba apie jo pastebėtas problemas bei komentuoja šalies ir pasaulio įvykius. Bet jo kalbėjimas, matyt, turi visai kitas reikšmes ir tikslus. Šiam politikui, ko gero, tapo aišku, kad jo sukurta partija vis labiau jį ignoruoja ir vis dažniau veikia net nesitardama su europarlamentaru. Taigi V.Landsbergio kalbėjimas Lietuvos viešajame lauke, matyt, tėra jo bandymas neišnykti iš partiečių bei tautiečių akiračio. Tačiau tai nesuteikia TS-LKD didesnio šanso sutelkti apie save rinkėjus. Profesoriaus kalbėjimas yra ne rinkiminis ir net ne partinis, tai individualus kalbėjimas, reiškiantis nenorą būti užmirštam.Bet kodėl mes nustojome girdėti A.Kubilių, kuris vis dar yra Vyriausybės vadovas ir vis dar konservatorių lyderis? Jį galima suprasti, nes A.Kubilius per paskutinius kelis metus išgyveno labai intensyvų ir audringą laikotarpį. Jam išties teko atlaikyti ne vieną politinį, organizacinį ar profesinį smūgį. A.Kubilius dirba su Vyriausybe, kuri yra ne aplink premjerą susitelkęs bendraminčių būrys, o politiškai sunkiai suderinamų pozicijų bei ambicijų kolektyvas. Parama bei asistavimas jo idėjoms lauktinas tik iš patarėjų, kurie telkiasi aplink A.Kubilių pagal lojalumo jam principus. Nors dažnas artimojo rato žmonių lojalumas tėra gerai užmaskuotas asmeninės karjeros siekis pasinaudojant geru premjeriniu užnugariu.Vyriausybės vadovas tyli, nes nėra ką pasakyti ar kuo pasigirti nei Vyriausybei, nei jo vadovaujamai partijai.Irena Degutienė, nors ir prasidėjo pavasario Seimo sesija, vengia inicijuoti asmeninį kalbėjimą bei išskirtinę veiklą. Viskas, ką ji daro, gali būti suvesta į standartinį Seimo suplanuotų darbų priežiūros aktą. Kaip asmenybė ir politikė I.Degutienė ištirpo informaciniuose srautuose. Matyt, ji suvokia savo padėties sudėtingumą po žiemos skandalų, susijusių su šeima, ir Seimo komisijos tyrimų, todėl geriausia taktika yra nesiviešinti be reikalo. Bet… rinkimai nelaukia, ir konservatoriai privalės reikštis ir pasakyti, kas jie ir kodėl žmonės turėtų juos dar kartą rinkti į Seimą. Gal tylima todėl, kad visi konservatorių protai sėdi nuo ryto iki vakaro ir mąsto – iš tiesų, kas gi jie yra Lietuvos politikoje?