Matematiškai skaičiuojant Seimas jau dabar – vilniečių rankose

Baigėsi Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbtas laikas, kai visuomenė galėjo teikti savo pasiūlymus ir nuomonę darbo grupės parengtam projektui dėl Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų patikslinimo. Nors siūlymai nesusiję su artimiausiais Europarlamento ir Prezidento rinkimais, kuriuos dar ne kartą aptarinėsime, norisi pateikti savo įžvalgas.
Vyriausioji rinkimų komisija siūlo Vilniui pridėti dvi rinkimų apygardas, po vieną sumažinti Kaune ir Šiauliuose. Šios pertvarkos projekto autoriai, „matematiškai įvertinę“ (projekto autorių terminas, – aut. past.) rinkėjų mažėjimą Kaune ir Šiauliuose (kaip, beje, beveik visoje Lietuvoje), siūlo skirti dar dvi apygardas Vilniui ir „taip užtikrinti vienodą rinkėjų atstovavimą Seime“.Kitaip tariant, pertvarkos projekto autoriai teigia, kad vilniečiai yra skriaudžiami, jiems per menkai atstovaujama Seime. O šiauliečiai iš trijų miesto rinkimų apygardų palikus tik dvi būtų atstovaujami puikiai.Matematiškai skaičiuojant Seimas jau dabar – vilniečių rankose: daugiau kaip pusė Seimo narių savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę Vilniuje arba jo priemiesčiuose. Tuo nesunkiai gali įsitikinti kiekvienas rinkėjas, susipažinęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos viešai skelbiama praėjusių Seimo rinkimų informacija.Teiginys, kad vilniečiai per menkai atstovaujami Seime, pakimba ore.Pagal Konstituciją visi Seimo nariai, kaip ir visi piliečiai, yra lygūs – išrinkti ir vienmandatėse apygardose, ir pagal partijų sąrašus. Tačiau realybė kitokia. Rajonų, mažesnių miestų žmonės jau ir dabar turi mažiau galimybių būti išrinkti į Seimą: Jonas iš Kupiškio laimėti rinkimus Vilniuje turi tik teorines galimybes, o Angelė iš Vilniaus pasistengusi rinkimus Kupiškyje gali laimėti.Lietuvos finansų, galios, užsienio investicijų centras Vilnius bankrutuoja. Vilnius gelbėjamas: miestui tenkanti jame surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalis šiemet padidinta nuo 40 iki 42 procentų, o kitais metais siūloma padidinti iki 50 procentų. Vadinasi,  sostinės biudžetas kitais metais padidės dar apie 70 milijonų litų.Matematiškai skaičiuojant nuo bankroto reiktų gelbėti daugumą Lietuvos savivaldybių, kurioms bankai jau nebeskolina, skolos paslaugas teikiančioms įmonėms skaičiuojamos dešimtimis ir šimtais milijonų litų. Jos nesulaukia užsienio investuotojų dėmesio, jose nedirba dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Jose ir 100 darbo vietų įmonė – didžiulė paspirtis rajono gyventojams ir savivaldybei.Bet šiemet tų savivaldybių niekas negelbėjo: savivaldybėms tenkančiose surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalis sumažinta nuo 61,32 iki 57,34 procento. Matematiškai skaičiuojant tas savivaldybes jau netrukus būtų galima uždaryti, kaip ir daugumą kaimo, mažesnių miestų mokyklų.Iš Kauno ir Šiaulių atėmus po vieną rinkimų apygardą ir jas perdavus Vilniui kitas logiškas žingsnis netolimoje ateityje būtų naikinti kaimiškąsias rinkimų apygardas, nes daugumoje rajonų gyventojų mažėja, o Vilniuje – daugėja.Tokie sprendimai mažintų rajonų, mažesnių miestų rinkėjų galimybes būti tinkamai atstovaujamiems Seime.Atsižvelgiant į Europos Sąjungos rinkėjų skaičių, Lietuvai Europos Parlamente turėtų atstovauti ne 12 parlamentarų (kaip yra dabar), o 4–5, Estijai – ne 6, o 1–2 parlamentarai. Vokietijai – priešingai: ne 99, o 126. Nesunku suprasti, kad renkant Europos Parlamentą matematiškai ir automatiškai neskaičiuojama, o atsižvelgiama į mažesnių valstybių interesus kuo geriau atstovauti savo piliečiams.Demokratija, atstovavimas rinkėjams, kaip ir ekonomika, nėra tik matematika.