Stebėjome ydingą besibaigiančios epochos praktiką, kai iš esmės nesirūpinanti paprastu darbo žmogum „darbininkų“ valdžia dalindavo kaip kompensaciją laisvadienius. Dirbti – vargas, tai švęskim ilgiau. Buvę kovingieji ateistai net nustatė, kad jeigu Velykos atsitiks kada kokį sekmadienį tai laisvos dienos netektį arba nelemtą sutapimą valdžia kompensuoja nubraukdama vienos tolesnės dienos darbą, žinoma, ne atlyginimą. Taip lygiai darė, jei kažkodėl pasitaikydavo, kad ir Motinos diena – sekmadienį.
Žymos:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai