Politinis prezidentės žingsnis sujaukė supratimą apie ją

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per kelis metus suformavo stabilią nuostatą apie save kaip apie politinį postą užėmusį valdininkiško-biurokratiško įgūdžio asmenį. Jos pasisakymų, sprendimų bei veiksmų logika buvo pastovi – kiekvienas daromas žingsnis turi būti adekvatus tai tvarkai, kuri yra suformuluota tam tikruose normatyviniuose aktuose ar yra palaikoma visuomenės daugumos. Dėl tos priežasties mes regėjome ją kaip prezidentę, siekiančią būti virš politinių partijų interesų. Vienintelė ryškesnė gija, jungianti ją su politika, buvo tam tikri jos argumentų ideologiniai principai. Bet ir tie principai daugiau tiko jos aukščiausio valdininko galimybių supratimui nei politiko ir politinio veiksmo interpretavimui.
Todėl visuomenei prezidentė visuomet buvo matoma kaip ta viršininkė, kuri turi ir gali išspręsti valstybėje kilusias ūkio bei socialinio gyvenimo problemas. Žmonės susiformavo stabilų įvaizdį apie D.Grybauskaitę kaip kietą vadovę, galinčią padėti silpnesniam ir pastumti veiklai negebančius. Vienu žodžiu, gilus vyriausiojo direktoriaus ir ūkvedžio vaizdinys, labai tinkantis populistiniam politikos supratimui.Tačiau Tip suprantama politika yra matoma siaurai, provincialiai, nes joje nelieka vietos tokiai sudėtingai politikos sferai, kaip daugelio politinių pozicijų derinimo ir bendrų strateginių politikos krypčių numatymo procedūra. Mat bet koks pozicijų derinimas neišvengiamai reikalauja ne tik tam tikrų nustatytų taisyklių laikymosi, bet ir gebėjimo pačiam susiformuoti tam tikrą politinį požiūrį į situaciją ir manevruoti kintančiame politikos lauke.Valdančiosios daugumos konfliktas dėl FNTT valdininkų nušalinimo būtent ir buvo ne paprastas institucinis ar biurokratinis sprendimo priėmimo kazuso aiškinimasis, o akivaizdus politinių interesų gynimas, išvirtęs į politinių partijų konfliktą. Todėl šioje situacijoje veikti taip, kaip tai daro valdininkai, buvo neefektyvu ir netgi ydinga. Prezidentei reikėjo rasti tam tikrus interesų suderinimo algoritmus ir išspręsti susidariusią situaciją ne pagal egzistuojančias taisykles ar normas, bet pasveriant politines sprendimų pasekmes ir aukoti palaikomą asmenį (R.Palaitį) vardan bendresnių galimybių ar pavojų.Štai čia prezidentė bene pirmą kartą save parodė ne kaip aukštą valdininkę, bet kaip politikę, veikiančią politinių interesų bei įtampų lauke. Toks jos elgesys akivaizdžiai nepatiko konservatoriams, kurie manė ją pakankamai stabiliai veikiančią biurokratinių problemų diapazone, kur politines problemas valdančioji dauguma arba TS-LKD visada buvo pasirengę išspręsti už D.Grybauskaitę, padėti spręsti jai svetimus politinius klausimus. Paskutiniai įvykiai parodė, kad prezidentė jau ima naudotis politinio lauko dėsningumais ir taip demonstruoja savarankiškumą politiniuose sprendimuose ir atitolimą nuo ją iškėlusių ir globojusių politinių jėgų.