Seimas: nauji veidai – bėdos senos

Štai jau net trečias mėnuo turime naują Seimą. Tiesa, didžioji dalis Seimo narių – senbuviai, todėl kalbėti apie juos, vadinasi, kalbėti apie senus pažįstamus. Bet visus domina ir visiems įdomiausia, ko galima tikėtis iš pirmą kartą pakliuvusiųjų į Lietuvos politikos centrą.
Tiesą sakant, vienintelis Linas Balsys (tai mano asmeninė nuomonė) pačiais pirmaisiais savo veiksmais pademonstravo kompetentingo politiko elgseną. Jis aiškiai pabrėžė savo siekiamus principus, neužmiršo, dėl kokių savo argumentų buvo pripažintas balsuotojų. Konkrečiai nusakė savo bendradarbiavimo su valdančiąja dauguma kriterijus ir jų laikosi. Šio politiko naujoko kalboje nematome nei nekultūringos arogancijos, nei provincialaus sutrikimo. Taigi vienas naujokas tikrai nesugadins Seimo veido.Daugiausia naujokų atėjo kartu su „Drąsos kelio“ partija. Čia, manau ir susitelks tos bėdos, kurių taip nesinorėtų matyti Seime – neprofesionalumas, bereikalingos emocijos bei šalutinių problemų svarstymo piršimas visam Seimui. Priežastis aiški, šios partijos naujokai akivaizdžiai suvokė (ir dar, matyt, nėra atsipeikėję) politiką kaip minios pasistumdymą, kaip tokią struktūrą, kuri buvo piešiama humoro laidose – lėkštai ir be profesinių vingrybių. Aname Seime taip atsitiko su A.Valinsko „Tautos prisikėlimo“ partija. Šios partijos parlamentarai, pakliuvę į Seimą, suprato, kad vaizdelis, kurį juokingai piešė pats A.Valinskas ar A.Baukutė, yra labai iškreiptas – Seimas labai rimta ir reikalaujanti be galo didelio dėmesio bei atsakingumo institucija.Bet ar pamatysime politinį atsakingumą Jono Varkalos ar Neringos Venckienės elgesyje ir sprendimuose? J.Varkala, manyčiau, turi jaustis išties ne savo terpėje. Seime nereikalingi, dažnai tiesiog negirdimi ir yra beverčiai naivūs padūsavimai apie viską – čia laukiama konkrečių tezių ir konkrečių veiksmų. Šis senas žmogus labai greitai pavargs ir nutils iki Seimo kadencijos pabaigos. Mes jo beveik negirdėsime ir nematysime, jo reikšmė politikoje susives į paklusnų balsavimą pagal frakcijos reikalavimus.N.Venckienės vaidmuo tikrai kitoks, ji bus priversta būti viešumoje ir kuo daugiau ji kalbės, tuo labiau visuomenė bus priversta stebėtis, kodėl ši politikė, buvusi teisėja, kalba taip nevykusiai, klaidinančiai ir net juokingai. Bet gal tai ir bus jos tikrasis veidas? Kitas šios frakcijos atstovas – Vytautas Matulevičius – buvęs žurnalistas ir nuolatinis kalbėtojas, kitaip nei buvęs Seimo narys jo brolis Algimantas, stebins ir savo brolį, ir visuomenę tylėjimu. Taip, atrodo, reiškiasi politinis „gudrumas“ – neprisakyti kvailysčių. Toks pats gudruolis ir kitas šios frakcijos narys – Valdas Vasiliauskas – daug tikėjęsis ir daug žadėjęs, ima suprasti, kad Seime jam bus suteiktas minimalus vaidmuo, jo nelabai klausysis kolegos ir jo balsas bus įdomus tiek, kiek jis sugebės skandalizuoti savo mintis, bet taip nesinori tapti nauju Seimo klounu, todėl mes jį girdėsime labai retai. Nors užkulisiuose jis sugebės rasti sau tinkamą veiklą.Jei pažvelgsime į TS-LKD gretas, tai jose ryškiausiu naujoku tampa Vytautas Juozapaitis, bet gal geriau jis būtų likęs scenoje. Šioje partijoje jo vaidmuo bus panaudotas produktyviai, ir mes regėsime autoritetingą kalbėjimą kultūros temomis.LSDP partijos frakcijoje ryškiausiu vadinčiau Jurą Poželą. Tai jaunas ir energingas politikas, kurio organizaciniai ir intelektiniai gebėjimai leis lengvai pritapti prie Seimo politikos „vilkų“, juolab, kad frakcija sugebės įtraukti jį į darbus nuosekliai ir be didesnių klaidų.Tai tokie naujokai, ne visi išvardinti, bet ryškūs, stebėkime juos ir tapkime politiškai sąmoningi – supraskime, kad politikos esmė – ne emocijos, o patirtis ir žinojimas.