Socdemai rūpinasi „paprastais žmonėmis“ iš valdžios elito

Per rinkimus Socialdemokratų partija įtikinėjo Lietuvą, kad jie yra už „paprastą žmogų“. Apie ką konkrečiai buvo kalbama liko mįslė, bet nemažai rinkėjų pagalvojo, kad kalbama apie juos. Tačiau taip buvo galima galvoti tik tol, kol kairieji nepateko į valdžią. Pastarieji metai dar kartą patvirtino jau seniai sklandžiusią tiesą, kad kairieji yra nomenklatūrinė elitinė grupė, pirmiausia besirūpinanti savo gerove.
Politologinė teorija neatitinka realybėsDažniausiai socialdemokratai yra identifikuojami kaip kairieji, kuriems turėtų būti būdingas didesnis socialinis jautrumas, dėmesys vargstantiems ir polinkis perdalinti pajamas bei turtą. Tačiau ne visada plačiai reklamuojama partinė etiketė atitinka politinio pirkėjo įsivaizduojamą turinį. Dar XIX a. pabaigoje vienas iš elito teorijų pradininkų Robertas Michelsas, tyrinėjęs socialdemokratų partijos ir komunistinių profsąjungų veiklą Vokietijoje, nustatė, kad lygybės lozungų pagalbą į valdžią prasibrovę kairieji tuoj pat pamiršta varguolius ir ima išsijuosę darbuotis stambiojo kapitalo bei asmeninės gerovės labui.Prieš gerą dešimtmetį Vokietijai vadovavo socialdemokratai, kurių lyderis Gerhardas Šrioderis garsėjo prabangių automobilių pomėgiu, ryšiais su stambiaisiais kapitalistais, o savo kanclerio karjerą užbaigė pasirašydamas su Vladimiru Putinu Nord Stream tiesimo sutartį, o vėliau gėdingai tapdamas šio koncerno vadovu.Lietuvos socdemai perėmė sovietinio elito, tuomet vadinto komunistų partijos nomenklatūra, gyvenimo orientyrus ir pomėgius. Vienoje pusėje matėme darbo žmonėms meilę deklaruojantį Algirdą Brazauską, o kitoje – „Draugystės“ viešbutį, įspūdingas kolekcijas, prabangias medžiokles ir puotas. Visai kitoks ir partijos simboliu tapęs Bronius Bradauskas. Susirinkimuose provincijoje jis šauksmais ir kalbomis kaunasi už „paprastą kaimo žmogų“, o visai kitoks, kai rūpinasi nuosavais verslais, puikuojasi medžioklių Afrikoje trofėjais, ilsisi apartamentuose užsienyje ar dalyvauja slaptoje puotoje kariniame poligone. Tai kuris socialdemokratų įvaizdis yra tikras?Kodėl pamiršti rinkiminiai pažadai?Socialdemokratai būdami opozicijoje daug kalbėjo apie progresinius mokesčius, piktinosi, kad turtas valstybėje per mažai perskirstomas. Ypač rūpėjo „paprasto žmogaus“ bėdos.  Tačiau, kai jie tapo valdančiąja partija, tai šūkiai ir plakatai užkelti dulkėti į palėpę. Ar per šiuos metus Lietuvoje sumažėjo atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių? Ar sumažėjo skurdas? Ar efektyviai mažinamas nedarbas, ypač jaunimo? Ar jauni žmonės jaučia valstybės globą? Ar padidėjo įvairių socialiai pažeidžiamų grupių integracija į visuomenę? Ar puoselėjama kultūra ir jos darbuotojai? Apie šiuos klausimus Vyriausybė net neturi laiko pagalvoti, nes tai nėra tarp prioritetų. Į kritiką, premjeras atsako, kad reikia palaukti… bet jau praėjo metai – ketvirtis kadencijos, taip praeis ir likę trys metai, ir jokių požymių, kad valstybė tapo labiau solidari.Tačiau matome visai priešingų požymių, kad Vyriausybė visgi atranda laiko padidinti valstybės aparatą, išmokėti ženkliai daugiau premijų ir priedų, paskirti savo partiečius į atsakingus postus, padidinti visokiausių ministerijų atstovų skaičių užsienyje ar nupirkti naujų automobilių.Didžiausia kairioji vertybė – nepotizmasTačiau grįžkime prie socialdemokratinių vertybių – solidarumo. Keista klausyti, bet visi be išimties kairieji kritikuoja A. Kubiliaus vyriausybę, kuri progresyviai sumažino išmokas. Vadinasi, pagal kairiuosius, vadovai, teisėjai ir ministrų gerovė yra neliečiama? Panašiai svarstė ir Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie priėjo prie išvados, kad algas teisėjams galima tik didinti, o „…bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą“.Taigi KT sprendimas tapo pretekstu pasididinti sau algas iki 40 proc. ir kuo aukštesnis valdžios krėslas, tuo didesnis atlyginimo pagerėjimas. Pats premjeras susižers du su puse tūkstančio didesnę algą. Štai jums, boba, ir devintinės! O tai kaip gi „paprastas žmogus“, apie kurį rūpintis žadėjo socdemai?Ar buvo ieškoma kitų būdų? Ar svarstomos alternatyvos? Gal socialdemokratai ėmėsi keisti tokią „elitui“ naudingą Konstituciją ar riboti aukštųjų teisėjų galias?O kam svarstyti, kam ieškoti, jeigu „paprasti žmonės“, kaip rodo apklausos ir reitingai, yra patenkinti ir vis geriau vertina socdemų partiją ir premjerą A. Butkevičių. Tai, vadinasi, galima ir pasipinigauti. Juo labiau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas (matyt, atsitiktinai) labiausiai pamalonina kaip tik aukščiausius politikus ir teisėjus. Pasirodo, kažkur mūsų Konstitucijoje galima išskaityti, kad iš 16 tūkst. litų uždirbančio teisėjo ir iš minimalų atlyginimą dirbančio varguolio reikia sumažinti vienodą dalią. Tuomet esą yra teisinga ir konstituciška.Pagal socdemus, „paprastas žmogus“ – tai ašKoalicijos vadovų algų pasididinimas yra labai nemoralus ir neatsakingas veiksmas. Logika, kuria grindžiamas toks sprendimas, yra elitizmas. Ir tai tikrai ne socialistinė vertybė.Juk puikiai žinoma, kad Lietuva nėra atsigavusi po sunkaus ekonominio nuosmukio ir valstybės gerovė yra smarkiai sumažėjusi. Na, o jeigu, iš tikro valstybėje atrasti finansiniai rezervai ir laisvos lėšos, tai negi nėra kitų, labiau reikalingų sričių, kur galime investuoti mokesčių mokėtojų pinigus?Sprendimas atstatyti aukštiesiems pareigūnams atlyginimus į prieš krizę buvusį lygį yra politikų ciniškas paminimas per rinkimus duotų pažadų. Socialdemokratai savo darbais liudija, kad yra elito, nuo tautos atitrūkusi nomenklatūrinė partija, o „paprastas žmogus“ yra, kaip senais sovietiniais laikais, tas, kuris turi raudoną partinį bilietą ir mėgsta uždarus slaptus balius.