Pagėgiams su monumentaliais meno kūriniais nesiseka

Pravažiuojančius keliu Pagėgiai–Šilutė, ties Rukų kaimu, jau kelis dešimtmečius pasitikdavo skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) sukurta monumentali rodyklė, nurodanti, kad netoliese, Šilgalių kaime, yra trakėnų veislės žirgais garsėjantis „Nemuno žirgynas“. 
Vienas įdomiausių, originaliausių XX a. septintojo-aštuntojo dešimtmečių Lietuvos menininkų – T.K.Valaitis – 1959 m. baigė skulptūros studijas Valstybiniame dailės institute (dabar Dailės akademija), nuo 1964 m. – Dailininkų sąjungos narys. Jo kūrybai būdingas naujoviškas mąstymas, plastinių eksperimentų dvasia, naujųjų technologijų iššūkiai. Apie T.K.Valaičio kūrybą menotyrininkai sako: „Valaitis sukūrė jam vienam būdingą stilių, kartu paleisdamas į gyvenimą universalias plastines idėjas, formos bei kompozicijos organizavimo principus. Skulptorius savo mintimis ir darbais įtvirtino naują monumentaliosios dekoratyvinės skulptūros sampratą, tarp amžininkų pakeldamas jos visuomeninį meno statusą“. Apmaudu, kad tragiška skulptoriaus žūtis 1974 m. Klaipėdoje nutraukė jo ryškią kūrybinę biografiją.Pagėgiai gali didžiuotis talentingo skulptoriaus kūrybiniu pėdsaku. Tačiau taip nėra. T.K.Valaičio sukurta rodyklė jau beveik mėnuo nutėkšta drybso kryžkelėje. Kaip teigia šaltinis Pagėgių savivaldybėje, rodyklė demontuota laikinai, nes esą trukdo vėjo jėgainių statytojams, kurie su stambiagabaričiais kroviniais negali pro ją pravažiuoti. Gal ir taip. Bet ar demontuojant meno kūrinį su juo nevertėjo pasielgti pagarbiai? Panašu, kad vėjo jėgainių statytojai tiesiog nutėškė rodyklę ant žemės, nepagalvodami apie pasekmes. Dvi rodyklės detalės yra sulankstytos. Atstatant rodyklę, žinoma, jeigu taip bus, jas reikės restauruoti. Kokie specialistai tai atliks, kas už tai mokės? Akivaizdu, kad Pagėgių savivaldybės valdžia ne visuomet žino, kokios kultūros ar meno vertybės yra „jų parapijoje“ ir kaip su jomis elgiamasi.Beje, tai ne pirmas panašus įvykis, kai dėl aplaidumo ir dėmesio stokos Pagėgių savivaldybėje kenčia meno kūriniai. Skulptoriaus Stepono Šarapovo sukurtas bronzinis bareljefas karo belaisvių stovyklos „Oflager 53“ vietoje išnyko be pėdsakų – buvo pavogtas dalimis. Kai valdininkai „atsibudo“, jau nebebuvo ką saugoti. Tiesa, kelios bareljefo detalės nugulė Komunalinio ūkio sandėliuose, tačiau šiandien niekas negali teigti, kad joms kas nors „neprisiuvo kojų“.Ar istorija, nutikusi su S.Šarapovo kūriniu, nepasikartos su kryžkelėje numesta T.K.Valaičio skulptūra?