Pagėgių krašte turistai viliojami „gardžiais kąsneliais“

Tauragiškiai, apsilankę Pagėgių savivaldybėje, nustemba – kiek daug naujo galima išgirsti apie šį kraštą. Ir ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, pajausti. Po ekskursijos Rambyno regioniniame parke darosi akivaizdu – apie savo kraštą ir kaimynus žinome nedaug.
Vietos gyventojams ne naujiena, kad Vilkyškiuose įsikūrusios net dvi turizmu besirūpinančios įstaigos: VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras ir vietos veiklos grupė (VVG) „Pagėgių kraštas“ administracija. Bitėnuose, ant garsaus Rambyno kalno, glaudžiasi ir Rambyno regioninio parko direkcija. Ne kartą atskirai apie kiekvieną šių įstaigų rašė ir laikraščio „Tauragės kurjeris“ priedas „Pagėgių žinios“. Šįkart redakcijos kolektyvas nusprendė išbandyti visų trijų įstaigų teikiamas turizmo paslaugas. Pasakyti, kad išvyka pasisekė, reikštų nepasakyti nieko.Žinome, kad Pagėgių krašto gyventojai yra tarsi vienas kumštis, jų vienybės, bendruomeniškumo jausmas žavi ne tik tauragiškius, bet ir atokesnių šalies kampelių gyventojus. Su malonumu Pagėgiuose lankosi ir užsienio svečiai. Per kelias valandas, praleistas ant Rambyno kalno, sutikome ir pavienių užsienio, ir Lietuvos turistų. Visų trijų anksčiau išvardintų įstaigų darbuotojai pasirengę turistams paaiškinti, ką jie gali čia pamatyti, o neretai ir patys turistus palydi, veda ekskursijas.– Visada turistų teiraujuosi, kas jie, iš kur atvyko ir kokiu tikslu. Tai man daug pasako apie jų interesus, pasakojimą nukreipia tinkama linkme – kas jiems gali būti įdomu. Nustebsite, kiek daug užsieniečiai žino apie mūsų Vydūną. Netgi drįsčiau pasakyti, kad daugiau nei kai kurie vietos gyventojai, – prie iškilaus lietuvio amžinosios poilsio vietos kalbėjo Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji kultūrologė Giedrė Skipitienė.„Tauragės kurjerio“ kolektyvo darbuotojų ir jų šeimų nariai stoviniavo senose kapinaitėse, kuriose ilsisi daug ne tik Bitėnams, Pagėgių kraštui, bet ir visai Lietuvai ar net Europai svarbių žmonių.  G.Skipitienė pasakojo apie jų gyvenimo kelią, nuveiktus darbus ir ilgą kelią į namus – Bitėnų kapinaites.Specialistė apgailestavo, kad kai kurie kapų prižiūrėtojai moderniai tvarkydami kapavietes senąsias Bitėnų kapinaites darko.Kultūrologė ekskursantus palydėjo ir į gandrų koloniją, aprodė nacionaliniu tituluojamo paukščio lizdavietes, atskleidė, kad gandrai savo lizdų statyboms naudoja ne tik moteriškas pėdkelnes, bet ir kontrabandines cigaretes.Paveikslų sode, po atviru dangumi, kur ant iš lentų sukaltų skydų specialiais dažais menininkai paveiksluose atkūrė Mažosios Lietuvos simbolius ir ženklus, pavaizdavo nykstantį Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, su kultūrologe G.Skipitiene atsisveikinome – jos laukė kiti ekskursantai.Kai „Tauragės kurjerio“ kolektyvas nusileido nuo Rambyno kalno, Nemune mūsų lūkuriavo ką tik  „Skalvos“ vardą gavęs VVG „Pagėgių kraštas“ laivas. Mus pasitiko VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė, išvykoje pabuvusi gide.– Kaip žinote, VVG „Pagėgių kraštas“ laivą įsigijo ir laivavedžius bei gidus parengė pati – parašiusi projektą. Ekskursijas ne visada vedu aš pati, su kolegomis keičiamės. Iš viso yra parengta 10 gidų, – laivui jau atsišvartavus nuo kranto, pasakojo I.Meirė.Laivo kapitonas Šarūnas Mikelis, nugabenęs turistų grupę iki Ragainės, dabar vadinamos Nemanu (Rusijos Federacija, Kaliningrado sritis), apsuko laivą atgal ir užsiminė, kad Nemuno upės vaga labai skirtinga:– Skirtingose vietose skiriasi ir upės plotis, ir gylis, ir srovė. Pavyzdžiui, ties Bitėnais arba Rambynu upė daro posūkį, susiformuoja stipri srovė, ir upės vagos gylis siekia net iki 10 metrų. Tačiau mūsų laivui gylis neturi įtakos – po vandeniu įgrimztame vos 40 centimetrų. Todėl su šituo laivu taip patogu upėje prisišvartuoti ir atsišvartuoti.Pasak I.Meirės, ekskursijos naujuoju laivu vyksta iki spalio mėnesio. Kol vyksta Panemunės aplinkkelio tilto statybos per Nemuną, laivas neplaukia į Plaškius. Taigi vėliau išvykos taps dar įvairesnės.– Ir šiuo metu laivą galima užsisakyti įvairioms pramogoms. Kartais žmonės nori tiesiog paplaukioti, jokio gido jiems nereikia, o būna, kad kolektyvas nori atšvęsti tam tikrą progą. Tam laikas irgi pritaikytas – yra stalai, kėdžių. Laivo šoniniai langai, priklausomai nuo oro sąlygų, gali būti atidaryti arba uždaryti. Iš viso jame telpa apie 40 keleivių, – kalbėjo gidė.Atsisveikindami su laivo įgula išgirdome, kad rytoj laukia išvyka su svečiais iš Druskininkų. Regis, Pagėgių krašte turizmas iš tiesų nukreiptas tinkama linkme.