Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Neatspėjote: ne apie karą čia. Čia – apie mūsų žiniasklaidą, kuri vis dažniau savojo pavadinimo nebeatitinka, nes skleidžia ne žinias, o tik išgalvotas (arba beveik išgalvotas) baisias istorijas.
Žinoma, graudu pasidaro, kai sužinai apie kilnios profesijos žmogaus – ugniagesio niekšybę: to, kuris tampė virve prie automobilio pririštą šunį. Tuomet kraujas užverda, pyktis su gailesčiu susimaišo ir jei iš anksto jauti, kad televizija tai parodys – nustumi nuo ekrano vaikus. O pats matai tą erodą, kadre ašarojantį, ir galvoji, kad, gatvėje jį sutikęs, tikrai ne tylomis prasilenktum.
Tačiau paklauskite to reportažo autoriaus, ką jis, šią istoriją rodydamas, norėjo mums pasakyti. Ir ko pamokyti? Atsakymą-paveblenimą nujaučiu: girdi, reikia negeroves viešumon iškelti. O toliau? Toliau žino tik to „žurnalisto“ viršininkas: interneto portale pagausėjo „klikų“ (puslapio atsivertimų; tačiau antroji žodžio prasmė – tikslesnė: klyksmo, riksmo, triukšmo), bet dabar tai jau užmiršta, jau ieškoma naujų aukų…
Beje. Ar atkreipėte dėmesį, kad visuotinės nuotaikos pagautas ir šio rašinio autorius žodžius ne itin kruopščiai atrinkinėja? Ką tik tą šuntampį įvardijo erodu. Persiprašau: kolei nėra teismo sprendimo, nuteisti gali tik sąžinė. Bet neliepsi gi sąžinei ekrano kamputyje mažytėmis raidelėmis įrašyti, kad „yra dar ir papildomų sąlygų“. Čia – ne sutartis dėl elektros tiekimo…
Nieko manęs tas „reportažas“ nepamokė. Tik suerzino. Na, ir davė temą pokalbiui su kaimynu bei šiuos postringavimus skaitančiais tauragiškiais. Bet mintis vyniojasi.
Prieš keletą dienų visi interneto portalai (dabar ir jie vadinami „žiniasklaida“, nors perverskite: žinių rasite ne daugiau kaip trečdalį) pranešė: „Žemę užklups EKSTREMALI penkių dienų magnetinė audra“ (žodį „ ekstremali“ išryškino). Gražus tas žodis, sakyčiau, kad net modernus. Ir pračiuožėte pro jį kiaurai: nestabtelėdami. O jei būtumėte stabtelėję, tai žinotumėte: ekstremalus – tai kraštinis, ribinis, ypatingas!
Toji magnetinė audra prasidėjo rugsėjo 30-ąją ir baigėsi spalio 4-ąją (šį antradienį). Ar jums svaigo galva? Ar skaudėjo širdį? Ar paūmėjo lėtinės ligos? Ar norėjosi… vemti? (Visi čia išvardyti simptomai tikrai, anot internetinių portalų, turėjo jus kankinti, jei tie Žemę pasiekę saulės žybsniai iš tikrųjų buvo EKSTREMALŪS).
O jei jūs tas penkias dienas gyvenote be ypatingų potyrių, taip, kaip ir šiandien, tai galiu paaiškinti, kodėl taip atsitiko: todėl, kad vengėte cigarečių, kavos, energetinių gėrimų, aštraus ir kepto maisto, gėrėte žolelių arbatas, vėdinote kambarį ir miegojote bent po septynias valandas per naktį (Čia išvardijau „mokslinius“ patarimus, kaip „išgyventi“ magnetinę audrą. Pats nerealiausias, žinoma, buvo šis: „Prieš eidami miegoti – būtinai nusiprauskite“).
Kitaip tariant – iš tuščio į kiaurą. Naudos tiek pat, kiek ir iš reportažo apie šuniaskriaudį. Tik pykčio, nevilties ir „klikų“ mažiau.
O gal bėda visai ne žiniasklaidoje, o žmogiškoje mūsų prigimtyje? Visuomet baugu girdėti apie nelaimę, kai ji ne su mumis atsitinka. Ir… puikus rusams buvo karas Ukrainoje, kol jie stebėjo jį per TV „akį“. O kai šaukimas į frontą ant stalo atgulė – panižo užpakaliai. Ir nebemielas tapo Tas, Dar Vakar Mylėtas…
Rimtų nelaimių su Saulės Vėju – taip mokslininkai ir kai kurie poetai vadina geomagnetines audras – išties būta. 1859-aisiais „Keringtono įvykis“ (pavadintas milžinišką dujų išmetimą Saulėje užfiksavusio astronomo Christoferio Keringtono vardu) sutrikdė tuomet dar naują telegrafo ryšį visoje Anglijoje); „Fatimos audra“ (1938-ieji) sukėlė Šaurės pašvaistes nuo Europos iki Australijos; 1972-aisiais dėl stipraus išlydžio Saulėje ėmė sproginėti amerikiečių minos Vietnamo pakrantėse; 2022-aisiais (ką tik, šių metų vasarį) Saulės audra sunaikino 40 orbitoje skriejusių „Starlink“ ryšio palydovų (tai kainavo 50 milijonų dolerių). Bet apie tai mūsų spauda neparašė. Nenorėjo gąsdinti? Ne, greičiau, kad paprasčiausiai „pražioplino“.
Jei šiandien atsikartotų 1859-ųjų „Keringtono įvykis“, Žemėje būtų sunaikinta didžioji dalis komunikacijos sistemų, o be elektros pusei pasaulio reikėtų išgyventi ne mažiau nei pusmetį (Bet ar nesielgiu čia aš kaip tie iškritikuotieji žurnalistai, ar negąsdinu? Gal ir ne. Nes, deja, vėl turiu priminti agresyviausiąją pasaulio valstybę: šiandien panašiems kataklizmams ruošiamasi).
Tik štai bėda: žmogiškąsias agresijas galime prognozuoti, kosminių – kol kas negebame. Todėl tik didžiausi drąsuoliai leidžia sau numatyti, kada gi atšvilps dar vienas Saulės Vėjas. Jie sako, kad spalio 10–12 dienomis. Ir dar spalio 27-ąją – lapkričio 1-ąją. Galbūt. Bet nesigąsdinkim. Pasiūlysiu jums, nerimą šalin nustūmus, pasiklausyti, kaip gražiai šniokščia (o gal dainuoja?) tas Saulės Vėjas. Rasite YouTube arba Googl‘e.
Adresas: Magnetic Waves during calm space weather.
Projektas „Ties riba“
