Dviejų knygnešių istorija

Kovo 16-ąją Lietuva minėjo Knygnešio dieną. Tauragės, pasienio kraštas, nuo seno žinomas kaip knygnešių kelių kraštas. Kraštietis Romas Delkus pasidalijo žinomais savo giminės istorijos faktais.

Martyno Delkaus vyriausia sesuo Marija Delkutė (1888–1963) ištekėjo į Sakalinės kaimą ir tapo Jurgio Endrijaičio žmona. Tačiau 1914 m. jos vyras buvo pašauktas į Pirmąjį pasaulinį karą, tad namuose likusi su vienu mažamečiu sūnumi, kad būtų jį kam prižiūrėti ir nebūtų nuobodu bei turėtų draugystę, iš savo tėvų į Sakalinę parsivežė jauniausią brolį Martyną. Vakarais ką nors dirbdama sesuo savo broliukui pasakojo įdomias to kaimo istorijas, kurias sužinojo čia atitekėjusi iš savo vyro, kad Sakalinės kaimai buvę du: vienas nutolęs nuo Gaurės miestelio apie 7 km, o kitas netoli kelio už pirmojo kaimo ribos. Gilioje senovėje ir viename, ir kitame kaime gyvenę žmonės turėję Sakalo pavardę, nes dar jų protėviai laikė ir dresavo sakalus, matyt, buvę pasiturintys žmonės, jei galėjo užsiimti medžiokle su sakalais, sena praėjusių amžių Europoje neišnykusia tradicija, nes Sakalinėje kaip šeimos paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, turėjo tokios medžioklės tęstinumą, tačiau galėjo būti ne vien pramoga, bet gal mitybos paįvairinimui ar papildymui.

Ilgai truko, kol iš karo į namus grįžo šeimos galva, nes buvo karo metu pasiekęs Austro-Vengrijos valstybės teritoriją, tačiau svetimoje žemėje įvykus nesusipratimui buvęs apkaltintas šnipinėjimu ir patupdytas į kaliūzę, o kai išėjo į laisvę, tai sukoręs tokį tolimą kelią į namus sugrįžo pėsčias, nes neturėjo pinigų.

Tai ilgais žiemos vakarais troboje ką nors veikdamas savo šeimai pasakodavęs, kokių ilgoje kelionėje tekę patirti atsitikimų, o bedėstant patirtus daugybinius kartais nelabai malonius įspūdžius prisimindavęs, kaip iki Pirmojo pasaulinio karo yra tekę slaptai per miškus klaidžiais žvėrių takais gabenti iš kitapus Nemuno uždraustas lietuviškas knygas, o kad nepakliūtų caro žandarams į akis, buvo įsisavinęs kailiadirbio amatą, nes turėjo argumentuotą pasiteisinimą, dėl kokios priežasties į jo sodybą ateina nemenkai įvairių žmonių, tarp kurių būdavo ir užsiimančių lietuviškų knygų platinimu.

Turėjo Audėjaus slapyvardį, kuriuo jį vadino ne tik visi Sakalinės kaimų gyventojai, bet ir jo paties bei žmonos giminės. O sulaukęs svečių iš žmonos giminės pusės vėl stengdavosi išpasakoti vingrias daug pavojų kėlusias knygnešystės laikų istorijas, kurias dėstydavo vėlai vakare jau svečiui gulint lovoje kartais net iki 2 val. nakties, viena ranka laikydamas uždegtą žibalinę lempą, o kita išraiškingais judesiais atkartodamas ir patirtų pavojų jausmą, ir džiaugsmo motyvacijas, kad sėkmingai pavykdavo prasmukti pro stebimą zoną su pilnutėle lietuviškų knygų kuprine.

Knygnešio Jurgio Endrijaičio laidotuvės 1963 m. Fotografuota Sakalinės kaime. Iš kairės Zelma Endrijaitytė, Jonas Endrijaitis (1953), Jurgis Endrijaitis (1948–1998), Lyda Endrijaitienė su dukrele Lyda, Marija Delkutė-Endrijaitienė (1888–1963)

Vaikystėje apie surinkimus daug pasakodavo mūsų mamos teta Agutė Jurgutaitytė-Račiūnienė (1903–1981), kurios tėvai Jonas Jurgutaitis (1859–1927) ir Madlena Lenkaitytė-Jurgutaitienė (1868–1908) buvo surinkimininkai. Jos tėvą J.Jurgutaitį caro valdžios žandarai buvo ištrėmę iš Kauno gubernijos už lietuviškos spaudos propagavimą. Jis su savo pusbroliu Miku Juozupaičiu iš Balandiškių kaimo 1891 metais padavė Raseinių apskrities viršininkui prašymą, kad evangelikų liuteronų religinės knygos, spausdintos gotišku šriftu, lietuvių kalba nebūtų draudžiamos. 1892 metais jų namuose buvo atliktos kratos ir rasta nemažai lietuviškų knygų. Jie pripažinti surinkimininkais ir religinių surinkimų dalyviais, o neįrodžius knygų platinimo už draudžiamos spaudos laikymą 1892 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus generalgubernatorius teikė vidaus reikalų ministrui J.Jurgutaitį ir M.Juozupaitį metams ištremti iš Kauno gubernijos (LVIA, f. 378, PS, 1892, b, 33). Jie paminėti ir Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo, lietuvybės puoselėtojo Martyno Keturakaičio (1848–1911) byloje, tačiau išliko paslaptimi, kad M.Juozupaitis iš Balandiškių kaimo draudžiamas knygas gabendavo per rubežių iš Mažosios Lietuvos ir paslapčiomis gyventojų laikytas knygnešiu.

Knygnešio Mikelio Juozupaičio tėvas Martynas Juozupaitis (1838–?) buvo Dievo Žodžio sakytojas, o brolis Jurgis (1875–1954) – Didžiųjų Surinkimų vadovas, kurio anūkas Jonas Juozupaitis (1929–2008) – kunigas, išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų vyriausiosios bažnyčios tarybos prezidentas (1986–1991).

Informacija apie knygnešį Jurgį Endrijaitį iš Sakalinės kaimo ir apie kitą knygnešį Miką Juozupaitį iš Balandiškių kaimo buvo publikuota LEK 2015 m. Nr. 4–5, (LVIA, f.378, PS. 1892, b. 33).

Redagavo Elita Žemaitienė

Projektas „Maršrutas Tauroggenas–Tauragė. Nepapasakotos istorijos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 15 000 Eur.