fbpx

Gelbėtojai pataria: kaip elgtis ant ledo

Dalintis:

Spustelėjus šalčiui ir vos užšalus vandens telkiniams, visi dairosi smagių žiemos pramogų – vaikus vilioja žaidimai ant ledo, žvejai skuba pasimėgauti poledine žūkle. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kad lipti ar važiuoti ant neseniai užšalusio ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga.

Būtina žinoti, kuriose ledu padengtų vandens telkinių vietose tyko pavojai. Vanduo daug lėčiau užšąla ten, kur auga žolės, yra įkritusių medžių šakų ar kitų daiktų, buvo iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Tokiose vietose ledas būna trapus ir plonas. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais.

Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas yra netvirtas. Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Vieną žmogų išlaiko 7 cm, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas. Pajutus, jog ledas linksta ar pradėjo traškėti, kad neįlūžtumėte, turite padidinti atramos į jį plotą, t.y. atsiremti į ledą rankomis ir gulint šliaužti į krantą.

Už bato ar kitoje greitai pasiekiamoje visuomet turėkite užsikišę ledo smigius. Jie padės įsikabinti, jei ledas įlūžtų. Būtinai vilkėkite gelbėjimo liemenę su atšvaitais.

Jei įlūžote, svarbiausia – nepanikuoti, stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją. Įlūžęs ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, o plačiai išskėtęs rankas – taip padidinsite atramos plotą. Pasistenkite kiek galima labiau krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos. Turint ledo smigius visas šis procesas būtų kur kas greitesnis. Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, nebandykite stotis – irkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik pasiekęs krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius rūbus.

Jei pastebėjote skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju. Sakykite, kad skubate į pagalbą, kad pagalba jau atvyksta, taip truputį nuraminsite nelaimėlį, suteiksite jam jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje. Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus. Garsiai bendraudamas atkreipsite ir kitų galinčių padėti žmonių dėmesį. Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite kokį nors plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galite įlūžti ir jūs pats. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, medžio šaką, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Parengė Tauragės PGT

Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą