Įdomūs faktai apie rūkymą: kodėl nikotinas nėra didžiausia problema?

Kalbėdami apie rūkymo žalą visą kaltę neretai suverčiame būtent nikotinui. Visgi faktai rodo, kad cigarečių dūmuose yra kur kas pavojingesnių medžiagų, kurios galiausiai sukelia negrįžtamus procesus mūsų organizme. Tuo tarpu nikotinas, kuris sukelia rūkymo priklausomybę, naudojamas tai pačiai priklausomybei gydyti.

Pririša prie cigaretės

Cigaretei degant ypač aukštoje, net iki 600 laipsnių siekiančioje temperatūroje, išsiskiria apie 6 tūkst. cheminių medžiagų. Viena jų – nikotinas, kuris sukelia priklausomybę.

Įprotis rūkyti išsivysto ganėtinai greitai – užtenka vos penkių pakelių cigarečių. Nikotinas patenka į plaučius, tuomet – į kraują, ir galiausiai per 10–15 sekundžių nukeliauja iki galvos smegenų. Ten nikotinas suaktyvina už dopamino išsiskyrimą atsakingą acetilcholino receptorių grupę, o dėl dopamino poveikio juntamas malonumas, net trumpalaikis žvalumo jausmas.

Visgi nikotinas organizme neužsibūna. Tik patekęs į žmogaus organizmą  jis skyla į daugiau nei 20 skirtingų medžiagų, kurių maždaug pusė pašalinama su šlapimu jau per pirmas pora valandų. Tad minėtas malonumo jausmas greitai baigiasi, todėl prireikia dar vienos „dozės“. Palaipsniui prie nikotino priprantama, todėl norint pasiekti malonumo jausmą, reikia vis didesnės dozės.

Galiausiai organizmas taip įpranta prie nikotino, kad  negavęs įprastos dozės, žmogus pradeda jausti organizmo siunčiamus nemalonius signalus. Toks „nikotino badas“ pasireiškia nuotaikų pokyčiais, negebėjimu susikaupti ir padidėjusiu apetitu, todėl metantieji rūkyti kartais susiduria ir su svorio priaugimo problemomis.

Nikotinas – tik viena medalio pusė

Kadangi tiesiogiai veikia nervų ląsteles, į žmogaus organizmą patekęs nikotinas „atakuoja“ ne tik už malonumą atsakingą smegenų centrą. Ši medžiaga taip pat padidina širdies susitraukimų dažnį bei kraujospūdį, neigiamai veikia išorines kraujagysles ir arterijas. Dėl šios priežasties rūkantiesiems padidėja širdies smūgio ir diabeto rizika, vystosi hormonų bei virškinimo sistemos sutrikimai.

Nors nikotinas sukelia nemažai rizikos rūkančiajam, visgi tai yra tik viena medalio pusė. Tabako degimo metu išsiskiriančiuose dūmuose yra chemikalų, kurie, kaip teigia ekspertai, padaro daug didesnę žalą organizmui nei nikotinas. Įkvėpus degančios cigaretės dūmų, į organizmą patenka daugybė kancerogenų, kurių suskaičiuojama arti 100. Būtent jie yra tikroji onkologinių ligų, pavyzdžiui, gerklės, ryklės ir plaučių vėžio, priežastis.

Pagalba metantiems rūkyti

Įdomu, kad priklausomybę sukeliantis nikotinas yra ir priemonė, padedanti mesti rūkyti. Dėl to dar 2009 metais Pasaulio sveikatos organizacija į svarbiausių vaistų sąrašą įtraukė nikotino kramtomąją gumą ir nikotino pleistrus. Taip pat bandant atsikratyti įpročio prisidegti cigaretę gali būti naudojamas ir nikotininis nosies purškalas, nikotininis burnos inhaliatorius ar kiti nikotino turintys cigarečių pakaitalai.

Šio metodo veikimo principas toks, kad pacientas gauna reikiamą nikotino dozę, todėl nejunta fizinės abstinencijos simptomų. Be to, svarbu, kad taikant pakaitinę nikotino terapiją išvengiama ir kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui dervų, anglies monoksido ir dar daugelio kitų, kurios išsiskiria degant tabakui. Tai reiškia, kad sumažėja pavojingų ligų rizika.