Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragės kraštas gali pelnytai didžiuotis dar viena ypatinga asmenybe – iš Tauragės rajono, Drąslaukio kaimo, kilusi žinoma dalininkė, keramikė, tapytoja, dėstytoja Milyta Kumpytė-Bilevičienė Lietuvos meno ir kultūros istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Šiemet jai būtų sukakę 90 metų. Už „Tauragės kurjerio“ redakcijai atsiųstus prisiminimus apie M.Kumpytę-Bilevičienę dėkojame jos giminaičiui Romui Delkui.
Gausi darbų biografija
Viešojoje erdvėje apie dailininkę Milytą Kumpytę-Bilevičienę galima rasti tokios informacijos: gimė 1934 m. sausio 8 d. Drąslaukio k. (Tauragės apskr.), mirė 1999 m. gegužės 13 d. Kaune. 1950–1954 m. mokėsi tapybos Kauno vidurinėje dailės mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija). 1956–1962 m. studijavo keramiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1954–1956 m. dėstė piešimą ir braižybą Krekenavos vidurinėje mokykloje. 1961–1962 m. dirbo dailininko asistente Lietuvos kino studijoje. 1962–1988 m. dėstė Lietuvos dailės instituto Kauno skyriuje. Nuo 1967 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Iš molio, šamoto ir akmens masės kūrė buitinę ir dekoratyvinę keramiką: indus, plokštes („Poilsis“, 1964 m.; „Siuntė mane motinėlė“, 1966 m.; „Kauno senamiestis“, 1983 m.), kompozicijas („Paukščiai“, 1971 m.), suvenyrus. Kūriniams būdingos apibendrintos formos, rupūs paviršiai. Keramikos darbais apipavidalino interjerus: Agrochemijos laboratoriją Kaune (1970 m.), Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą (1973 m.), Kauno radijo gamyklą (1984 m.), Kauno technologijos universiteto Automatikos fakultetą (1990 m.), Sporto kombinato lengvosios atletikos maniežą Vilniuje (1991 m.). Iš medžio ir akmens sukūrė antkapinių paminklų. Tapė aliejumi ir akvarele. Parodose dalyvavo nuo 1963 m.
Dailininkės kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
Senelio ūkis – Tarailiuose
Tai, žinoma, tik sausi biografijos faktai. Dailininkės M.Kumpytės-Bilevičienės giminaitis Romas Delkus pasakoja, kad ji – skalvių genties palikuonė, gimusi Drąslaukio kaime, valstiečių šeimoje, Tauragės rajone. Dailininkės senelis, mamos tėvas Jonas Endriušaitis (1853–1922) iš savo tėvų Tarailių kaime buvo paveldėjęs 24 ha žemės ūkį, kurį pavyzdingai tvarkė. Jūros upėje eksploatavo žvejybos užtvanką. Palaikė draugiškus ryšius su Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigu Augustu Vymeriu (1869–1942), dažnai susitikdavo su juo pasivaikščiojimų metu prie Jūros upės. J.Endriušaičio dukros, Milytos tetos Idos Endriušaitytės-Kairienės liudijimu, tėvas ėjęs neįvardytas pareigas Tauragės teisme, kuris tuo metu buvo įsikūręs dabartinio Tauragės apskrities centrinio pašto vietoje ir vakare po darbo į namus jį parveždavusi pašto žirgų karieta, kai vykdavo su kitais keleiviais link Tilžės. Po Lietuvos prievartinio įjungimo į Sovietų sąjungą, po Antrojo pasaulinio karo (1939–1945), J.Endriušaičio ūkyje buvo įkurta mašinų-traktorių stotis (MTS).
Tėvai susipažino Amerikoje
Milytos tėvas Martynas Kumpys, kilęs iš Alangos kaimo, Amerikoje dirbo žemės ūkyje. Dailininkės tėvai susipažino ir susituokė Čikagoje, kur būsimosios menininkės mama Anė Endriušaitytė (1903–1968) dirbo milijonierių restorane, buvo atsakinga už daržovių patiekimą. Po dešimties metų darbo JAV 1933 metais sugrįžo į Lietuvą.
Dėdė Endrius Endriušaitis (1900–1924), Lietuvos kariuomenės (1919–1921) savanoris, fronte kovėsi už Lietuvos laisvę. Pusbrolis iš mamos pusės Eugeno Werbich buvo savamokslis dailininkas, mėgo tapyti gamtos vaizdus, gyveno Los Andžele, Kalifornijos valstijoje. Tetos Urtės Endriušaitytės-Biknerienės (1891–1952) anūkė Desiree Maurer – garsi balerina, baigusi Valstybinį Arizonos (JAV) universitetą. Sesers Almos Kumpytės-Stragauskienės (1933–2013) duktė Loreta Tarasevičienė (1963 m. gimusi Tauragėje) baigė Valstybinį Vilniaus dailės institutą, įgijo dailininkės keramikės specialybę, rengia keramikos darbų parodas.
Paslaptingoji dailininkė Jadvyga Lengvinaitė-Šitikovienė (1930–2014), kuri piešė pastele rankų pirštais niekad niekur nenaudotais simboliais filosofinius-siurrealistinius paveikslus, savo kūryba aktyviai kovojusi prieš sovietinę ideologiją, buvo Milytos Kumpytės-Biliavičienės giminaitė.
Dailininkės giminaitis ir Stefan Bendiks (gimęs 1971 m. Vokietijoje) – dailininkas architektas, architektūros koordinatorius Belgijoje ir Olandijoje, 2013–2014 m. Vienos dailės akademijos profesorius, įvaizdžio ir vaizdų kūrėjas, dėsto architektūrą Vokietijos, Olandijos, Ispanijos, Kolumbijos, Norvegijos ir kitų šalių architektūros akademijose.
Kita giminaitė iš tos pačios genealoginės linijos – Iveta Chaps (gim. 1992), su pagyrimu baigusi Vilniaus dailės akademiją, gyvena Boudler mieste JAV.
Dailininkės pusbrolis Jonas Kairys-Kairevičius (1940–2021) buvo teisininkas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, sinodų pirmininkas, Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo pirmininkas,
1962 m. baigusi Lietuvos valstybinio dailės instituto Keramikos fakultetą, M.Kumpytė-Biliavičienė paskirta į vyriausiosios dėstytojos pareigas Valstybinio dailės instituto Kauno vakarinio skyriaus Taikomosios dailės katedroje. 26-erius brandžiausius savo gyvenimo metus atidavė pedagoginiam darbui. Darbas su studentais neužgožė jos kūrybos.
Milyta Kumpytė-Biliavičienė dėstė keramikos kompoziciją, darbus medžiagoje, tapybą, vadovavo studentų diplominiams darbams. Nuo 1963 metų dailininkė aktyviai dalyvauja parodose. Aliejumi tapė abstrakčios kompozicijos darbus, yra nutapiusi daugybę portretų, tarp kurių – ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995).
Be darbų parodoms, dailininkė yra sukūrusi monumentalių dekoratyvinių pano visuomeniniams interjerams. Tai Žinijos draugijos fojė – kompozicija su veidrodžiais ir metalu, „Aušros“ gimnazijos fojė – figūrinė kompozicija „Jaunimas“, Vilniaus miesto sporto manieže – kompozicija „Medis“, Raseinių miesto kraštotyros muziejuje – kompozicija „Saulė“, Marijampolės ekskursijų ir kelionių biure – reljefinė kompozicija „Miestas“, dekoratyvinė keraminė siena Agrochemijos institute Kaune ir keramikos darbų apipavidalinimo interjerai Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje (1973 m.), Kauno radijo gamykloje (1984 m.), Kauno technologijos universiteto Automatikos fakultete (1990 m.), Sporto kombinato Lengvosios atletikos fakulteto manieže Vilniuje (1991 m.).
Didžiausia meilė – keramika
Tačiau labiausiai dailininkė domėjosi monumentaliąja keramika. Jos keramika pasižymėjo šviesos ir šešėlių žaismu bei spalvingumu. Ne vieną M.Biliavičienės darbą yra įsigiję Kultūros ministerija ir Dailės fondas bei Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus. Be jau minėtų keramikos ir akvarelės darbų, dailininkė iš medžio ir akmens kūrė antkapinius paminklus. Tai „Trijų ąžuolų“ kompozicija Karmėlavos kapinėse, Petrašiūnų kapinėse paminklas iš granitinių akmenų.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas J.V.Kalvanas (1914–1995) konsistorijos pritarimu dailininkei M.Biliavičienei buvo patikėjęs užduotį bibliniais motyvais ištapyti evangelikų liuteronų bažnyčios Tauragėje interjerą. Bet senajam vyskupui mirus kontraktas reziduojant naujajam vyskupui nebuvo atnaujintas.
Už ilgametę kūrybinę ir visuomeninę veiklą dailininkė 1983 metais buvo apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos garbės raštu.
Būdama veiklios prigimties M.Kumpytė-Biliavičienė daug jėgų ir energijos skyrė visuomeninei veiklai. Daug pastangų ir sveikatos paaukojo norėdama išsaugoti Dailininkų sąjungos turtą ir Kauno keramikų kūrybinę bazę. Visada tiesdavo savo kolegoms pagalbos ranką. Išėjusi į pensiją Milyta dar keletą metų dvi dienas per savaitę važiavo į Vilniaus dailės akademiją skaityti studentams paskaitų.
Kartą atvykusi sutvarkyti vyro kapo pajuto nuovargį ir prisėdo pailsėti, tačiau pailsėti tada panūdo ir Milytos širdis.
Palaidota 1999 metais gegužės 16 dieną šalia savo vyro Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pulkininko Edvardo Biliavičiaus (1932–1991) nusipelniusių Lietuvai asmenų Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Dailininkę pažinojusių kolegų, draugų ir artimųjų atmintyje M.Kumpytė-Biliavičienė išliko šviesi ir tauri asmenybė, visada žavėjusi ištikimybe savajai gyvenimo idėjai – sakyti tiesą visur ir visada.
Parengė Ramunė Ramanauskienė
Projektas „Tauro ragas. Nuo Tauroggeno iki Tauragės“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 9000 Eur.
