fbpx

Laiškininkės Eglės kaimo žmonės laukia it Kalėdų senelio

Dalintis:

Lietuvos pašte Eglė Laurinaitienė dirba apie 15 metų. Iš pradžių buvo kilnojamojo pašto viršininkė, nuo pernai gruodžio tapo mobiliąja laiškininke. Eglė aptarnauja Pagėgių apylinkę ir Dauglaukio kaimą, kasdien nuvažiuoja apie 125 km. Savo darbu mėgaujasi, žavisi kaimo gyventojais, važiuodama grožisi Žemaitijos gamtovaizdžiu. Pasak Eglės, žmonių laukiamas siuntinys, laiškas ar spaudos leidinys – tarsi maža dovana, todėl ji laukiama kiekvienuose namuose.

Mobili paslauga – kasdien

Restruktūrizavus Lietuvos paštą, kaimuose buvo panaikinti jo skyriai. Vietoj jų gyventojams paslaugą teikia mobilieji laiškininkai, atvykstantys į namus. Sulaukusi pasiūlymo dieną praleisti su paštininke Egle Laurinaitiene, važiavau jos kasdieniu maršrutu – buvo labai įdomu. Išsiruošėme trečiadienį – savaitės vidurys paštininkams šiek tiek ramesnis ir ne toks varginantis, kaip antradieniai ir penktadieniai, kai reikia išvežioti vietinę spaudą. 8 val. Tauragės centriniame pašte Eglė rūšiavo leidinius, laiškus ir siuntinius. Po valandos jau riedėjome nauju „Dacia“ automobiliu į Vilkyškius ir šnekučiavomės.

– Mūsų kolektyvas ypač draugiškas, viena kitai patariame. Dirbau viršininke, turiu nemažai patirties, gal todėl kolegės manęs dažnai visko klausia. Uždarius pašto skyrius, buvo visokių nuomonių. Jaunesniems žmonėms labai gerai, nes jie sugeba išsikviesti paštininką į namus, atsiunčia žinutę per „Messenger“ programėlę ar paskambina, – savo darbo detales atskleidė Eglė. – Dažniausiai per paštininką žmonės pageidauja sumokėti mokesčius, nors paštui tai nėra naudinga. O siuntinių išsiuntimas ir leidinių prenumerata pelningi. Vakar reikėjo išvežioti 122 leidinius, šiandien –19. Daug paprastų ir registruotų laiškų, o siuntiniai dažniausiai atkeliauja iš Kinijos.

E.Laurinaitienė pasakojo, kad jai dažnai skambina kaimo gyventojai. Žinodami, kada Eglė važiuos pro šalį, žmonės jos laukia prie savo pašto dėžučių, senoliai nori sumokėti mokesčius. Tauragės krašto gyventojai dažniausiai prenumeruoja rajoninę spaudą, kiek mažiau skaito žurnalą „Savaitė“ ir šeštadieninį „Lietuvos ryto“ numerį. Mėgsta leidinius „Ji“, „Prie kavos“, „Ūkininko patarėją“, „Valstiečių laikraštį“, „Vakaro žinias“. Vieni užsisako tuos pačius leidinius, kiti – vis naujus. Prenumeruoja metams, pusmečiui, ketvirčiui, kiti tik mėnesiui – pagal galimybes. Vaikams nedaug žurnalų užsako.

Danguolė Gešventienė labai apsidžiaugė sulaukusi paštininkės ir siuntinuko. Reginos Genienės nuotrauka

Svarbiausia – tvarkingos pašto dėžutės

Laiškininkei sunkiausia, kai ant namų nėra numerių ar reikia perduoti laišką, ant kurio nėra tikslaus adreso – tik pavardė ir kaimas. Pradėjusi dirbti važiuodama skaičiuodavo namus – 1, 3, 5… Pasitaiko, kad ant laiško nurodyta pavardė ir namo numeris, o gatvė – ne, todėl tenka klaidžioti. Vėžininkų kaime – tik trys gatvelės. Neišvažiuojamų kelių Eglės apylinkėje nėra, o kolegės, subjurus orams, buvo ne kartą užklimpusios, ne kartą pėsčiomis klampojo – juk adresatą reikia pasiekti.

– Kai ant namo nėra numerio, jį užrašau ant pašto dėžutės. Šioje teritorijoje dirbu jau pusmetį, tai daugumą gyventojų jau pažįstu. Kita problema – palaidi šunys. Nuo jų atsiginti turime dujų balionėlius, jau teko panaudoti. Tikrai padeda – agresyvūs šunys tampa atsargesni. Ar šuo piktybiškas, iš karto suprantu iš jo akių ir uodegos vizginimo, – kalbėjo laiškininkė Eglė. – Man šis darbas patinka, nes mėgstu vairuoti, bendrauti su žmonėmis ir jiems padėti. Kaimo žmonės paprastesni, malonūs, jiems atrakcija, kai aš atvažiuoju. Siūlo kavos ir cepelinų, bet neturiu kada prisėsti. Man smagiausia matyti džiaugsmą jų akyse, sulaukus užsakytos prekės ar svarbaus dokumento. Atrodo, kad kiemai tušti, bet jie viską pro langus mato.

Eglė sulaukia ir tokio prašymo. Asmeninio albumo nuotrauka

Paštas prašo, kad laiškų dėžutes žmonės pakabintų prie vartelių, o ne ant namo sienos, ir svarbu, kad būtų užrašytas namo ar buto numeris. Eglė rodė daugiabutyje Vilkyškiuose vienoje laiptinėje pavyzdingai sužymėtas rakinamas dėžutes, o kitoje – aprūdijusias, atlapotomis durelėmis ir bevardes. Gyventojams vaizduotės netrūksta – pašto dėžutes net iš vamzdžio ar automobilio „bardačioko“ pagamina. Yra ir labai meniškų, įspūdingų.

Trūksta pinigų ir laiko

Mobilioji laiškininkė visuomet turi vokų ir pašto ženklų, specialių maišelių siuntiniams supakuoti. Siūlo pirkti įvairių ūkinių prekių, populiarūs skaitymui skirti akiniai, neseniai mikliai išpirko nebrangias anatomines pagalves. Būna, kad močiutės prašo sėklų nupirkti. Pasak Eglės, Žukų kaime žmonės daug skaito, nuo jų neatsilieka Kriokiškių bendruomenė. Ji užsuko į Mociškių kaimą, į Vilkyškių pieninę vežė siuntinį, pusvalandį klientų laukė buvusio Vilkyškių pašto skyriaus patalpose. Atskubėjo keli žmonės sumokėti mokesčius. Viena jų – Valia Vyšar sakė, kad nieko neprenumeruoja – juk turi telefoną, internetą. Be to, neturi kada skaityti – tik skuba, nes toks dabar gyvenimas.

Sokaičių kaimo gyventoja Danguolė Gešventienė atviravo, kad jokių spaudos leidinių šiuo metu neužsisako, trūksta pinigų. Sulaukusi užsisakyto siuntinėlio, moteris labai džiaugėsi. Vilkyškių seniūnijos seniūno pavaduotoja Evelina Popendikytė-Stonienė pasakojo, kad daug skaito internetinėje erdvėje, mėgsta pavartyti žurnalus. Visuomet skaito „Tauragės kurjerį“ – jis pagrindinis. Leidiniuose moteris pasigenda pozityvo.

Neatsidžiaugia gamtos grožiu

Grožėdamasi netoli ūkininko sodybos tekančiu Nemunu ir pro mašinos langus plaukiančiu spalvingu gamtovaizdžiu, Eglė pasakojo, kad jai labai patinka Tauragės krašto miškai, kuriuose daug spygliuočių medžių. Eglė kilusi iš Širvintų (ten dominuoja lapuočiai), įgijusi pašto operatorės specialybę pirmaisiais metais dirbo Vilniaus pašte. Prieš 30 metų atsikėlė gyventi į Tauragę – vyro gimtinę, yra meilės emigrantė. Užaugino keturis vaikus, santuokoje gyvena 32-ejus metus.

Po pusiaudienio E.Laurinaitienė pasuko link Dauglaukio gyvenvietės, reikėjo laiku suspėti į Pajūrėlio kaimą. Bevažiuojant paskambinęs žmogus paprašė užsukti į Žukus paimti siuntinį. Daug kaimelių per visą dieną Eglė aplankė, dažnai stojo prie pašto dėžučių ar beldėsi į namus. Daug šunų ją aplojo. Be to, nuvargino kratymasis visą dieną kaimo vieškeliais. Prapliupus liūčiai ji dirbo kaip dirbusi, nes laikas sustyguotas. Dauglaukyje, kaip ir Vilkyškiuose, pusvalandį stovėjo prie buvusio pašto pastato (jis parduotas) laukdama klientų. Parduotuvę kaime panaikino, neliko terminalo, o gyventojai nori mokesčius sumokėti.

Eglė prisiminė linksmų nutikimų. Vienas jų apie vyrą, kuris nekantraudamas laukė tabako siuntos iš Vokietijos, todėl jai skambindavo net naktimis ir klausdavo, ar siuntinys dar neatkeliavo.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą