Parduotuvių lentynose – galybė skirtingų rūšių salotų. Skiriasi jų skonis, traškumas, spalva, o taip pat – jose esančios maistinės medžiagos. Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistė, dietistė Ieva Drochnerytė tvirtina, kad kuo didesnė įvairovė, tuo geriau, o patys naudingiausi produktai auga savame darže.
Turbūt daugelis pastebėjo, kad parduotuvių lentynose yra gausu skirtingų salotų. Vieni į savo pirkinių krepšį deda bet kurias, antri renkasi pagal kainą, treti – pagal skonį ir traškumą ar dar kitokius kriterijus. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė bei dietistė Ieva Drochnerytė su „Tauragės kurjerio“ skaitytojais pasidalino savo turimomis žiniomis apie dažniausiai matomas parduotuvių lentynose salotas bei jų naudą.
– Tiek maisto prekių lentynose, tiek sėklų lentynose galima rasti įvairių salotų, kartais galima ir pasimesti, kurios yra geriausios. Visuomet vertėtų prisiminti, kad nėra nei vieno super produkto, kuris yra geriausias. Mūsų mityba turi būti įvairi – šis tinkamo maitinimosi principas galioja ir renkantis salotas. Geriausia yra valgyti kuo įvairesnes salotas, kurių spalva, skonis, tekstūra bei traškumas skiriasi. Taip gausime skirtingų maistinių medžiagų, mityba bus įvairesnė. O vienas esminių dalykų – rinktis salotas užaugintas mūsų regione, – tvirtino I.Drochnerytė.
Anot pašnekovės, vienos populiariausių mūsuose salotų – vadinamosios „iceberg“. Jose gausu vandens, randama vitamino K, kuris spartina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms. Tačiau, kad gautume reikiamą vitamino K paros normą, tektų suvalgyti didžiulį kiekį šių salotų.
Tarp lietuvių mėgstami ir špinatai, kuriuose gausu flavanoidų – antioksidantų, kurie kovoja su uždegimais, virusais bei lėtina senėjimo procesus. Galima špinatuose rasti ir vitaminų A, C, K, mangano, geležies, kalio, kalcio, folio rūgšties.
Stipresniu ir ne kiekvienam patinkančiu skoniu pasižyminčiose gražgarstėse gausu vitaminų A, C, K, kalio, kalcio, mangano bei magnio. Pašnekovė siūlo negailint gražgarsčių dėti gaminant salotas, picas, makaronų patiekalus.
Dažnas žino ir lapinius burokėlius, kurie sveikatai naudingi taip pat, kaip ir patys burokėliai. Lapuose nemažai vitaminų K, A, esama geležies, kalcio, magnio.
– Naudingiausios ir vertingiausios salotos yra tos, kurios užaugintos mūsų darže. Tokios salotos bus šviežios, skanios ir gausios vitaminų bei mineralų. Visuomet geriausias pasirinkimas salotas gardinti šlakeliu kokybiško aliejaus, citrinų sultimis bei įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Majonezas bei kiti riebūs padažai tikrai nesuteiks naudos nei patiekalui, nei mums. Prisiminkime, jog visi pasirinkimai yra tik įpročio reikalas, – sveikiau maitintis paragino visuomenės sveikatos biuro specialistė.
I.Drochnerytė ragina vengti pusgaminių, riebių padažų, taip pat nederėtų į salotas krauti riebaluose keptų maisto produktų. Sveikiausios salotos bus iš šviežių ingredientų, kurie ne tik maistingi, bet ir palankūs sveikatai. Pašnekovės tvirtinimu, į salotas galima drąsiai dėti kiaušinius, vaisius, uogas.
– Svarbiausia – nepadaryti mėsos su salotomis. Turi būti salotos su mėsa, žuvimi ir panašiai. Salotos tampa patiekalu tuomet, kai jame yra baltymų (ankštiniai produktai, žuvis, pieno produktai, paukštiena, retesniais atvejais – raudona mėsa ir kt.), riebalų (sėklos, riešutai, avokadai, kokybiškas aliejus, alyvuogės ir kt.). Taip pat angliavandenių (virtos įvairios kruopos, pilno grūdo duona ir pan.). Jei salotos yra tik su vaisiais ar daržovėmis, tai tokios salotos laikomos garnyru, o ne maistingu patiekalu, – skirtumus paaiškino I.Drochnerytė.
Paprašyta pasidalinti savo mėgiamiausių salotų receptu, Ieva siūlo išbandyti įvairų spalvų daržoves, sumaišytas su avinžirniu, bolivine balanda ir avokadu. Bene svarbiausias dietistės patarimas – eksperimentuoti, įtraukiant kuo įvairesnių spalvų daržoves.