Giminystės pavadinimai – ir kasdieniški, ir ausiai neįprasti, ir jau pamiršti

Dalintis:

Kaip knygoje „Lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai“ rašo autorė filologė Rūta Buivydienė, giminystės terminija – tai sritis, su kuria susiduriame kiekvienas, tiek vaikystėje, bendraudami su savo šeimos nariais ir jų artimaisiais, tiek subrendę ir sumainę žiedus, susieję savo gyvenimą su vyro ar žmonos gimine. Daug darbo pareikalavusioje studijoje autorė surinko ir senųjų šaltinių šios temos terminus. Kai kurie giminystės pavadinimai mums puikiai pažįstami ir vartojami, o kai kurie ir nustebina, ir priverčia nusišypsoti. 
SutuoktinisVyras – pagrindinis ir neutraliausias, visuotinai vartojamas vyriškos lyties sutuoktinio pavadinimas, plačiai vartotas jau seniausiuose mūsų rašto paminkluose. Tiek žemaičių, tiek aukštaičių tarmėse vartojamas ir vyro pavadinimas pats.  XVII a. Rytų Prūsų vokiečių–lietuvių kalbų žodynuose „sutuoktinio“ reikšme randamas ir žodis draugas. Senojoje tautosakoje vartotas ir draugo vedinys drauguõlis. Plačiausiai paplitęs ir gyviausiai vartojamas tarminis vyro pavadinimas – žmogus. Kai kur tarmėse vyrui pavadinti vartojamas žodis diẽdas. Šnekamojoje kalboje vyras pavadinamas seniu, tėvu, maniškiu. Tiek „antrojo (našlės) vyro“, tiek „vyro, po vedybų išeinančio į žmonos namus“ reikšmėmis plačiausiai vartotas, o tarmėse daug kur tebevartojamas ir dabar, užkurys. Šio pavadinimo sinonimai, kalbininkų rasti įvairiuose šaltiniuose – priekuras, įkuris, ančkurys, priimčius, įsodas, namininkas, ateitinys, įvestinys, atvestinys. Našlės vyras vadintas preikšu. Antrasis moters vyras vadintas ir užguliu, pavadu. Užtupys, ančtupinis – trečiasis moters vyras; bobkalis, kaliboba – ketvirtasis moters vyras; bobos baigis – penktasis moters vyras.Sutuoktinė Dabartinėje lietuvių kalboje sutuoktinė vadinama žmona. Apie šio žodžio vartojimą „sutuoktinės“ reikšme užsimena senųjų M.Daukšos, K.Sirvydo raštų tyrinėtojai. Nors dažniau žodis „žmona“ senuosiuose raštuose vartotas ir moteriškos lyties asmeniui reikšti. Ir dabartinėje kalboje, ir tarmėse puikiai pažįstamas ir pavadinimas patì.Šnekamojoje kalboje „žmona“ vadinta boba, sene, bobe. Drauguonė – liaudies kalboje ir tautosakoje. Senuosiuose raštuose rasti terminai motė, draugė vartoti sutuoktinės reikšme. Pono žmona vadinta žiūpone.Sutuoktinei vadinti šnekamojoje kalboje dažnai pasitelkiami savybiniai įvardžiai maniškė, manoji, saviškė, savoji. Kaip teikia filologė R.Buivydienė, antroji ir tolimesnė žmona turi mažiau pavadinimų nei tokio statuso vyras. Pirmiausia tai pavada (pavaduojanti pirmąją). Antroji vyro žmona vadinta ir antravede, antrapate. Trečiapatė – trečioji vyro žmona. Preikšė – už našlio ištekėjusi ir jo namuose apsigyvenusi moteris.Sugyventinė, netikra pati arba, kaip dažniau dabar sakoma, gyvenimo draugė, vadinta puspate, pusbobe.Kiti giminystės pavadinimai Giminystės pavadinimai apima kraujo ir vedybų giminystę nusakančius žodžius.Vyro motina – anýta Vyro tėvas – šẽšuras Vyro brolis – dieveris Vyro sesuo – móša, dieverė, svainė, marti, brolaitė Žmonai vyro sesers vyras – mošėnas Vyro brolio žmona – jéntė, ìntė, gentė, žentė, dieverienė, brolienė Žmonos tėvas – úošvis Žmonos motina – úošvė Žmonos brolis – láigonas (vyrui žmonos brolio žmona – laig(u)onienė) Žmonos sesuo – sváinė Žmonos sesers vyras – sváinis Sūnaus žmona – martì, sūnienėSūnaus žmonos (marčios) brolis – marčiabrolisDukters vyras – žentas, martas, dukravedis, dukterėnasBrolio žmona – martì, marša, brolienė, brolaitėSesers vyras – žéntas, svainis Tėvui ar mamai marčios ar žento mama – svočia Tėvui ar mamai marčios ar žento tėvas – svotas Broliui ar seseriai sesers vyras – svainis Broliui ar seseriai brolio žmona – brolienėAvynas – motinos brolis (kaip ir prūsiškas „awis“), dėdėAva – motinos brolio (avyno) žmona; teta, dėdienė. Dar – avynienė, mūma Brosis, broterėlis, brolelis, brotužis – pusbrolis Brosė, brotužė – pusseserė Dėdbuvis – velionės tetos vyras Dėdėnbuvė – dėdienė jos vyro giminėms, dėdei mirus Tetėnas, tetulėnas – tėvo arba motinos sesers (tetos) vyras. Kita žodžio tetulėnas reikšmė – tetos sūnus, t.y. pusbrolis Tetinas, tetutinas, tetulis, tetulius – tetos vyras Bobutinas – senelės vyras (bobutės vyras iš kitų vedybų, pagal uošvinas – uošvės vyras iš kitų vedybų)Dukterėčia – brolio ar sesers duktėSūnėnas – brolio ar sesers sūnus Brolėčia – brolio duktė Brolėnas, brolainis, brolaitis – brolio sūnus, pusbrolisBrolainienė – brolio sūnaus žmonaSeserėčia – sesers dukra Seserėnas – sesers sūnusNepuotis (dar nepotis, neptis) – vaiko vaikas, vaiko sūnus, dabar anūkasNeptė – vaiko duktė, anūkėVaikaitis, vaikvaikis – vaiko sūnus, dabar anūkasProvaikis – vaikaičio vaikas, proanūkisAnūkienė – anūko, vaikaičio žmonaPora, pačiudu, draugysta – abu sutuoktiniaiŠeirys, šeiris, udaučius – be žmonos (mirus žmonai) likęs vyras Gyvanašlis – be žmonos (paliko vyrą) likęs vyras Šeirė, udava – be vyro (mirus vyrui) likusi žmona Gyvanašlė – be vyro (paliko žmoną) likusi žmona.Parengė Raimonda Alysienė

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą