Dar kartą apie atliekų rūšiavimą

Apie atliekų rūšiavimą kalbame jau ne vieną dešimtmetį. Atliekų rūšiavimas daugeliui jau tapo įpročiu ir savaime suprantamu reiškiniu. Informacijos apie rūšiavimą pilna visur – ant konteinerių, internete, žiniasklaidos priemonėse, TV laidose ir visur kur tik pasisuksi. Net darželinukas išvardins ką reikia mesti į žalią, mėlyną ar geltoną konteinerį. Atrodo, viskas puiku – galimybės rūšiuoti sudarytos visiems, informacijos pakanka, įpročiai susiformavę, visi rūšiuojame puikiai. Tačiau vieną dieną, lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkia atliekų sudėties tyrimų rezultatai, kurie parodo, kad pakuočių atliekų konteineriais iš Tauragės miesto individualių namų gyventojų surinktose antrinių žaliavų bei pakuočių atliekose yra 49 procentai mišrių komunalinių bei kitokių atliekų priemaišų.

Todėl dar kartą norisi priminti, kad atliekų rūšiavimas susidarymo vietoje, t.y. mūsų namuose – kiekvieno iš mūsų pareiga. Nevertinant fakto, kad už nerūšiavimą numatyta ir gali būti taikoma atsakomybė, rūšiuoti yra svarbu ir finansiškai – išrūšiavus atliekas į atitinkamus konteinerius, mes nemokame antrąkart už jų tvarkymą. Tvarkymo sąnaudos yra įtrauktos į supakuoto gaminio kainą, todėl išrūšiuotų pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas turi finansuoti gamintojai ir importuotojai. Tačiau jie negali apmokėti mišrių komunalinių, statybinių ar automobilių ardymo atliekų sutvarkymo. Todėl tokių atliekų rūšiavimo konteineriuose neturi būti. Neišrūšiuotų ar neteisingai išrūšiuotų atliekų tvarkymas yra nepigus, todėl nerūšiuojant, žymiai didėja tvarkymo sąnaudos ir kartu įmokos už atliekų tvarkymą.

Kaip rūšiuoti?

Rūšiuojamas atliekas yra svarbu atskirti pagal rūšį (popierius, plastikas, metalas, stiklas) ir mesti į joms skirtus atskirus konteinerius: popierių – į popieriaus, stiklą – į stiklo, skirtingus plastikus, metalą, kombinuotąsias pakuotes – į plastiko. Individualių namų gyventojai popieriaus, plastiko, metalo pakuotes bei buityje susidariusias popierines, plastikines, metalines antrines žaliavas meta į konteinerį mėlynu dangčiu su užrašu „Popierius, plastikas, metalas“. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai vis dar klysta.

Pagrindinės rūšiavimo klaidos

Tikrinant rūšiavimo konteinerius bei konsultuojant gyventojus rūšiavimo klausimais, pastebėta, kad gyventojai, rūšiuodami atliekas, neretai klysta dėl to, kad nežino, kur kokias atliekas mesti. Galima išskirti keletą dažnai daromų klaidų:

• Į stiklo konteinerį metami langų stiklo lakštai. Langų stiklas susidaro namų remonto metu; tai ne kasdienėje buityje susidaranti atlieka, todėl jis turi būti pristatomas į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA).
• Į plastiko konteinerį metamos plastikinės dailylentės. Tai taip pat statybos/remonto atlieka, kuri pristatoma į DASA.
• Į plastiko konteinerį metami automobilių ardymo plastikai. Tai ne buityje susidarančios atliekos. Jas reikia pristatyti į DASA.
• Į popieriaus/plastiko konteinerį metamos sauskelnės, tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai. Jie netinka perdirbimui ir turi būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
• Į plastiko konteinerį metami elektros prietaisai. Nors dažnai jie pagaminti iš plastmasės, tačiau visi elektriniai prietaisai turi būti pristatomi į DASA arba paliekami smulkiai elektronikai skirtuose konteineriuose, esančiuose kai kuriose prekybos vietose ar ugdymo įstaigose.
• Į rūšiavimo konteinerį metami drabužiai ir avalynė. Tekstilės atliekas reikia mesti į specialius tekstilės konteinerius arba pristatyti į DASA. Užterštą tekstilę reikia mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
• Į plastiko konteinerį metama tara užteršta tepalo, dažų ar kt. cheminių medžiagų likučiais. Tokias atliekas reikia pristatyti į DASA.

Patikrinimų metu gyventojų konteineriai, kuriuose buvo aptiktos aukščiau išvardintos atliekos, nebuvo ištuštinami, gyventojai informuojami apie netinkamą rūšiavimą. Reikia pažymėti, kad ir toliau bus tikrinami konteineriai, o netinkamai išrūšiuotos atliekos nebus išvežamos. Tad nors ir kaip gyventojai piktinsis, atliekas teks persirūšiuoti patiems.

Kaip teisingai rūšiuoti?

Į kolektyvinį plastiko arba individualų popieriaus, plastiko, metalo konteinerį galima mesti: polietileno maišelius ir plėvelę, plastikinius butelius nuo gėrimų, aliejaus, Tetra Pak pakuotes, indelius nuo padažų, majonezo, jogurto, margarino ir kitos maisto produktų pakuotės, indelius nuo ploviklių, skalbiklių, šampūnų ir pan., saldainių, ledų, traškučių, sūrelių pakuotes, plastikinius indus, žaislus (be elektronikos įtaisų), prekių pakavimo putplastį, metalines pakuotes, dėžutes, aliuminio lėkštes, kepimo skardas, metalinius dangtelius, foliją, kitas buityje susidarančias metalo atliekas.

Į kolektyvinį popieriaus arba individualų popieriaus, plastiko, metalo konteinerį galima mesti: popierines ir kartonines pakuotes, laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, reklamines skrajutes, lankstinukus, bukletus, biuro popierių ir vokus, knygas, atvirukus, pakavimo popierių.

Į kolektyvinį arba individualų stiklo konteinerį galima mesti: stiklinius butelius, stiklainius, stiklo indus, smulkias stiklo duženas.

Taip pat svarbu į konteinerius pakuočių atliekas mesti be maisto likučių, kuo labiau suspaustas, dėžes išardyti ir suplėšyti, kad konteineryje jos užimtų mažiau vietos.

Daugiau patarimų, kaip teisingai rūšiuoti atliekas rasite internete adresu https://uabtratc.lt/atlieku-rusiavimas/. Neradus atsakymų internete, prašome konsultuotis su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro specialistais telefonu 8 446 71872.

Raginame gyventojus nesidairyti kaip daro kaimynas, nesiklausyti apie rūšiavimą sklandančių mitų, kurie jau daugybę kartų yra paneigti, o vadovautis savo sąžine ir atsakingai rūšiuoti atliekas, kad žiūrėdami į akis savo vaikams ir anūkams galėtume drąsiai ištarti – taip, aš padariau viską kas nuo manęs priklauso, kad jūs gyventumėt ir augintumėt savo vaikus švaresnėje planetoje.

Užs. Nr. 208