Atkakli tauragiškė mokslo sieks Švedijoje

Žurnalistė Laima Lavaste, gyvenanti ir dirbanti Suomijoje, susitikime su Tauragės visuomene gėrėjosi bene žaviausiu lietuvių bruožu – tuo, kad šalies jaunimas labai atkakliai siekia aukštojo mokslo. Visi žinome, kiek per metus jaunuolių stoja į aukštąsias mokyklas, kiek jų baigia ir tęsia mokslus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Viena iš tokių – tauragiškė Asta Aleskutė. Užsispyrusi, mėgstanti pasvertą riziką, greitai mąstanti ir priimanti sprendimus bei turinti maksimalizmo bruožų mergina netrukus išvyks į Švedijos Lundo universitetą siekti teisės magistro laipsnio.
Užsispyrimas padeda siekti užsibrėžto tiksloAsta gimė Tauragėje prieš 22 metus, turi dvi jaunesnes seseris, rūpestingus, gerus tėvelius. Augo mylima ir mylinti artimus žmones.Baigusi ,,Versmės” gimnaziją įstojo į Mykolo Romerio universitetą studijuoti teisę, apie kurią svajojo nuo paauglystės. Šiemet universitetą baigė ir įgijo teisės bakalauro diplomą. Paklausta, kokiu būdu atsidūrė Švedijoje, mergina mielai apie tai papasakojo:- Romerio universitete labai išvystytas bendradarbiavimas su užsienio partneriais, todėl nemaža dalis studentų gali teikti paraiškas ir dalyvauti konkurse, kuris suteiktų galimybę vieną semestrą studijuoti viename iš užsienio universitetų pagal SOCRATES ERASMUS programą. Man tai pavyko, buvo suteikta galimybė studijuoti vieną semestrą Švedijoje, Lundo universiteto Teisės fakultete, kur išvykau būdama trečiakursė.- Studijos Švedijoje, mokymo sistema, mokymo kultūra ir lygis paskatino dalyvauti konkurse dėl stipendijos magistro studijoms tame pačiame universitete. Gegužę sužinojau, kad magistro studijoms esu priimta, birželį, jog gausiu stipendiją, apmokės draudimą ir kelionių išlaidas į Švediją. Studijuosiu Europos verslo teisės programą, kuri tęsis dvejus metus, – džiaugsmingai kalbėjo mergina.Studijų Lietuvoje ir užsienyje skirtumaiLygindama studijas Lietuvoje ir Švedijoje, Asta išskyrė keletą esminių bruožų.- Mokymo sistema ir lygis labai skiriasi. Švedijoje, mes mokėmės suprasti ir tik supratę įsidėmėti, o Lietuvoje atvirkščiai – mokomės tik atsiminti. Jeigu atsimeni, vadinasi – moki. Deja, išėjęs iš egzamino, daugelį tokiu būdu išmoktų dalykų pamiršti. Kitas dalykas, kuris labai nustebino  – tai pagarba studentui per egzaminą. Lundo universitete egzaminai dažniausiai vyksta penkias valandas, kurių metu užtenka laiko pagalvoti, apsvarstyti, pasamprotauti. O Lietuvoje stengiamasi kuo greičiau ,,prastumti” egzaminus, pavyzdžiui, per pusantros valandos. Per tą laiką studentai skubiai stengiasi popieriaus lape ,,iškrauti” viską, ką žino, nes laiko pasamprotauti jiems nelieka. Užsienyje egzaminų metu sunku tik tai, kad jie vyksta anglų kalba.Švedijoje studentai gauna labai dideles stipendijas. Jų užtenka pragyvenimui: bendrabučio nuomai, knygoms, pramogoms, maistui, kelionėms. Todėl žmonės studijų metu dažniausiai nedirba, be to, universitetuose studijuoja vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai po vidurinės mokyklos porą metų padirbėję ar pakeliavę po pasaulį. Tai, regis, kur kas geriau ir, manau, Lietuvoje reikėtų atsikratyti to stereotipo, kad jeigu jaunuolis po vidurinės mokyklos nestoja į jokią aukštąją mokyklą – jis pasmerkiamas, sakoma, kad gyvenime prapuls.Patinka Švedijos gyventojų anglų kalbos mokėjimas, žmonės ten nesureikšmina tokių dalykų kaip tavo išvaizda. Patinka švedų saikingumas ir paprastumas. Erzina gal tik švedų lėtas mąstymas, lėtos ,,apsukos”, tačiau pranašumai atsveria šį trūkumą, – pasakojo Asta.Su Europa „susipažino” SALVE klubeMergina sakė, kad už tai, ką ji pasiekė ir ko siekia toliau, labiausiai yra dėkinga tėvams, kurie nuo mažens ją pratino viską daryti savarankiškai. Labai daug merginai davė patirtis lankant klubą SALVE, kuris dar visai neseniai veikė Tauragės Europos informacijos centre. Jame lankantis, padedant vadovei Isvaldai Aleknienei, Astai, mergaitei iš nedidelio miesto, atsivėrė platesnis kelias į daugelio dalykų pažinimą.- Čia pirmą kartą įvairiapusiškiau pažvelgiau į Europą. Klubo SALVE dėka turėjau progą pabendrauti su įvairių šalių ambasadoriais, pažinti įvairius žmones, dalyvauti konkursuose, įvairiuose renginiuose. Turiu paminėti ir gimnaziją, kur gavau aukšto lygio vidurinį išsilavinimą, atvėrusį kelią į universitetą ir specialybę, į kurią labai norėjau įstoti. Žinoma, pažinti Europą padėjo ir draugai, kurie iš gyvenimo nori gauti kuo daugiau, – kalbėjo Asta Aleskutė.Švedijoje ilgėsis lietuviškų valgiųIš Lietuvos Asta išvažiuos labai greitai, tačiau jaučia, kad neatliko dar daug reikalingų darbų. Ir tik tuomet, kai įsės į lėktuvą, patikės, kad iš tiesų kuriam laikui palieka Lietuvą. Asta sakė, jog labai ilgėsis savo šeimos, artimųjų ir visų tų žmonių, su kuriais praleido daug nuostabaus laiko.Mergina teigė, kad išvažiavusi iš Lietuvos greitai pradės ilgėtis lietuviškos virtuvės. Ilgėsis lietuviškų papročių, kultūros. Pavyzdžiui, Velykas teks švęsti šeštadienį, o ne kaip Lietuvoje – sekmadienį.Kaip organizuos savo laisvalaikį užsienyje, mergina dar nežino. Mano, kad kartą per savaitę leis sau ilgiau pamiegoti. Kaip ir Lietuvoje, pagal galimybes skaitys knygas, žiūrės filmus, lankysis baseine. Baseinas Astai – geriausias sportas ir atsipalaidavimo būdas. Ir, kaip kiekvienas jaunas žmogus, stengsis laiko skirti bendravimui su bendraamžiais. Norėtų pinigų skirti labdaraiA. Aleskutės svajonės labai žemiškos: būti gera savo profesijos žinove, sukurti su profesija susijusį verslą. Būti mylima, sukurti gražią šeimą bei jaukius namus, į kuriuos visuomet norėtųsi sugrįžti. Norėtų turėti tokią materialinę laisvę, kad galėtų bent porą kartų per metus atostogauti užsienyje, aplankyti įdomiausius pasaulio kampelius. – Būtų smagu, jei kada nors mano finansiniai resursai suteiktų galimybę pinigėlių skirti labdarai, – dar vieną svajonę atskleidė mergina. Apie ateities planus ji kalbėjo atsargiai. Sakė, jog jaučiasi nesmagiai, jei neišsipildo tai, apie ką kažkam buvo kalbėjusi. Todėl jai labiau patinka kalbėti apie nuveiktus darbus. Asta prisipažįsta, kad ji šiek tiek jaudinasi išvažiuodama magistro studijoms į užsienį dvejiems metams, nes Lietuvoje lieka jos artimieji, draugai, kurie čia kuria gyvenimus. O jos kartu su visais nebus.