Gobio dykuma, Mongolijos kontrastai ir Sibiro taiga – per 35 dienas

Penkios savaitės automobilyje ir palapinėje, nuvažiuoti beveik 17 tūkstančių kilometrų, pamatyti egzotiški kraštai, apie kuriuos galima išgirsti tik rytiečių pasakose. Tokie pastarųjų kelių savaičių tauragiškių Edmundo Abromo ir Antano Venckaus nuotykiai. Ekstremalių potyrių nesikratantys vyrai ką tik grįžo iš keliautojų ekspedicijos po Mongoliją. Tai, ką patyrė per penkias savaites, E.Abromas tvirtina nepamiršiąs visą gyvenimą.
Kelionės tikslas – sukurti filmų apie MongolijąTauragiškiams į Mongoliją pasiūlė važiuoti žinomas Lietuvos keliautojas ir ne vienos panašios ekspedicijos rengėjas, keliautojų klubo įkūrėjas Gintautas Babravičius. Ekspediciją sudarė dešimties keliautojų grupė, kurios pagrindas – kelionių mėgėjai iš Vilniaus. Be vilniečių, į Mongoliją keliavo panevėžietis, klaipėdietis ir du tauragiškiai. Pastarieji važiavo E.Abromo visureigiu „Toyota Land Cruyser”. Likusioji ekspedicijos dalis – dar dviem tokiais pat visureigiais. Prie vieno visureigio vairo sėdo žinomos choreografės Andželikos Cholinos sesuo Galina.Ekspedicijos „Mongolija 07″ tikslas – sukurti ne mažiau kaip tris dokumentinius filmus apie dar palyginti menkai ištirtą ir bene rečiausiai apgyvendintą šalį, jos gamtą, istorines sąsajas su Lietuvos didžiąja kunigaikštyste, šiandieninį klajoklių gyvenimą.- Nutarėme aplankyti šalį, kol ji dar nenutrypta turistų, – viename interviu apie ekspediciją į Mongoliją sakė „Klajūnų klubo” prezidentas G.Babravičius.Taigos vidury – be dyzelinoE.Abromui bene labiausiai įsiminė nuotykis, kai taigos gilumoje Rusijos Sibire ekspedicija liko beveik be kuro. Dyzelino teko pirkti iš miško gilumoje surastų miškovežių, jų savininkams apie tai nieko nežinant.Norėdami sutrumpinti kelią ir nesukti rato aplink Baikalo ežerą, ekspedicijos dalyviai bandė išvažiuoti tiesiai per taigą.- Navigatoriuose naudojome 1969 metų karinius žemėlapius. Prietaisai rodė, kad per taigą vingiuoja kelias, kuriuo važiuodami beveik 400 kilometrų sutrumpintume kelionę. Tačiau įvažiavus į mišką, kelias ėmė siaurėti. Kuo toliau važiavome, tuo labiau jis buvo apaugęs medžiais. Apie kilometro ilgio ruože teko išpjauti medžius, kad galėtume judėti toliau. Bet kuo toliau, tuo daugiau buvo medžių, kol nebegalėjome išvažiuoti visai. Nebežinojome, ką daryti, nes net grįžti iki degalinės nebeturėjome kuro. Prisiminėme, kad netoliese matėme stovinčius miškovežius, todėl grįžome ieškoti kuro ten, – pasakojo E.Abromas.Miško trobelėje keliautojai nerado žmonių, kurių galėtų paprašyti degalų. Teko patiems prisileisti kuro.- Trobelėje palikome ant stalo pinigų už kurą, parašėme raštelį, kodėl taip pasielgėme ir dar butelį degtinės pridėjome. Manau, grįžę šeimininkai neturėjo likti pikti dėl mūsų poelgio, – svarstė E.Abromas. Miškovežių kuras keliautojams labai pravertė ir galbūt juos išgelbėjo. Taigoje ne visai teisėtai įsigytų degalų pakako ekspedicijai pasiekti civilizuotus kraštus, kur buvo degalinių.Moters važiavimo visureigis neatlaikėE.Abromas nesigaili ekstremaliai kelionei pasirinkęs „Toyota” markės visureigį.- Prieš kelionę svarstėme su Antanu Venckumi, kokia mašina važiuoti. Pasirinkome mano, nes ji naujesnė, – pasirinkimą aiškino E.Abromas.Mongolijoje keliai yra tik tarp didžiųjų miestų. Susisiekimas šalies viduje vyksta bekele: dykumomis, oazėmis, miškais, kalnais. Yra tokių vietų, kur važiuoti galima tik vos penkių kilometrų per valandą greičiu.- Akmenys, skalda, smėlis, uolos, – apie tai, kokiu pagrindu teko važiuoti, pasakojo keliautojas. Tačiau kad ir kokie prasti keliai Mongolijoje, E.Abromo „Toyota” išlaikė visus išbandymus. Kelionėje pasitaikė tik keli smulkūs gedimai.- Numušiau kuro bako apsaugą, atsiklijavo priekinis stiklas, buvo dingusi sankaba ir keliose vietose subraižiau kėbulą, – gedimus kelionėje vardijo E.Abromas.G.Cholinos vairuojamas visureigis vis dėlto neatlaikė temperamentingo vairavimo stiliaus.- Mus gerokai nustebino tai, kaip vairavo ši moteris. Jos važiavimo tempo neatlaikėme net mes, vyrai: prašėme, kad važiuotų šiek tiek lėčiau, – prisiminė tauragiškis.Dėl sudėtingo važiavimo lūžo G.Cholinos „Toyotos” priekinės spyruoklės. Teko pasiekus Ulan Batorą ieškoti detalių ir spyruokles galinčių pakeisti meistrų. Klajūnams pasisekė – už 200 dolerių mašiną suremontavo nedidelio serviso meistrai.Mongolija – kontrastų šalis- Važiuodamas Mongolijoje, iš dykumos staiga gali patekti į žaliuojančią oazę, nusileidęs nuo kalno – įriedėti į lygumą arba nuo uolos kalno staiga patekti ant didžiulės smėlio kopos. Mongolija – didžiulių kontrastų šalis, kur kiekvieną akimirką netikėtai gali išvysti visiškai skirtingus kraštovaizdžius, – prisiminimais iš kelionės dalijosi E.Abromas.Pagrindinės kelionės išlaidos buvo kurui. Keliautojo teigimu, panašiai ekspedicijai vienam dalyviui reikia maždaug poros tūkstančių eurų. Ir, savaime suprantama, patikimo automobilio. E.Abromas sako, kad ir Mongolijoje dažniausiai teko išvysti būtent „Toyota” automobilius. Dykynėse pasitaikančiuose kaimuose dažniausiai gali pamatyti rusiškus UAZ-us. Jais važinėja vietiniai ožkų augintojai. Miestų gyventojai dažniausiai sėda Prie „Toyotos” vairo. Tauragiškio nuomone, tai puikus šių automobilių patvarumo įrodymas.Įspūdžiai liejasi per kraštusPatirtas nuovargis neprilygo įspūdžiams, kuriuos keliautojai parsivežė iš Mongolijos ir Sibiro taigos. Penkios savaitės kelionėje – netrumpas laikas, tačiau, E.Abromo nuomone, jų buvo mažoka, kad kraštą pažintų gerai.- Penkiasdešimt dienų, – tokį optimaliausią kelionei po Mongoliją laiką įvardijo joje pabuvojęs tauragiškis.