Kovo 3-ioji – Tauragės herbo diena

2017-ųjų kovo 3 dieną sukanka 20 metų, kai patvirtintas aukščiausiasis Tauragės miesto reprezentacinis ir garbės ženklas – herbas. Šis herbas buvo sukurtas vadovaujantis griežtomis heraldikos taisyklėmis.
Herbai buvo pradėti naudoti jau III tūkstantmetyje pr. m. e. senovės Egipto ir Romos imperijose. Vakarų Europoje herbai paplito XII a. Kryžiaus žygių metu. Nuo XIV a. Lietuvos miestams suteikiant Magdeburgo teises buvo suteikiami ir herbai, o Tauragės gyvenvietei nesuteikus Magdeburgo teisės ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nedavus leidimo Tauragė herbo neturėjo.1966 m. prie tuometinės LTSR Kultūros ministerijos buvo įkurta Heraldikos komisija, kuri koordinavo Lietuvos miestų, miestelių ir kitų teritorinių vienetų istorinių herbų atkūrimą ir naujų sukūrimą. Tačiau 1970 m. šis miestų ir miestelių istorinių herbų atkūrimas baigėsi Heraldikos komisijos panaikinimu. Tarybinė valdžia, žinodama, kas 1968 m. vyko tuometinėje Čekoslovakijoje, tikriausiai išsigando visuomenės neramumų panaudojant herbus ar kitą atributiką.Kadangi Tauragės miestas savo herbo neturėjo, jį reikėjo sukurti. 1967 m. Tauragės rajono vykdomojo komiteto Kultūros skyrius kartu su tuometine Kraštotyros draugija kreipėsi į LTSR Kultūros ministerijos Heraldikos komisiją dėl Tauragės miesto herbo sukūrimo. Tuometinį herbą naudojo bet kas ir bet kur: gamyklos savo atributikoje, menininkai savo kūriniuose, jis buvo naudojamas mokyklos mokinių išleistuvių vinjetėse. Šis Tauragės herbas naudotas jau ir prasidėjus atgimimo laikotarpiui – iki 1997 m.Nauju Tauragės miesto herbo atkūrimu pradėta rūpintis tik 1996 m., Tauragės savivaldybei vadovaujant tuometiniam merui Petrui Jokubauskui. Tais metais Tauragės rajono meras su prašymu kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją dėl naujo miesto herbo sukūrimo. Sukurti Tauragės miesto herbų projektus heraldikos komisija pavedė grafikui Juozui Galkui, o rūpintis, kad šis herbas kuo greičiau būtų sukurtas, buvo pavesta šių eilučių autoriui. 1996 m. pabaigoje buvo pateikti trys naujo Tauragės herbo projektai: raudoname skydo lauke – 1969 m. tauro rago projektas; raudoname skydo lauke ragas, panašus į pašto ragą; raudoname skydo lauke naujas tauro ragas. Visi šie herbo projektai saugomi grafiko J.Galkaus asmeniniame archyve.Tauragės herbo aprašas: raudonos spalvos skydo formos lauke sidabrinis tauro ragas. Raudona spalva heraldikoje simbolizuoja drąsą, sidabrinė – gėrį, džiaugsmą, išmintį, rago simbolis –medžioklę ir Tauragės miesto pavadinimąTuometinė Tauragės rajono administracija norėjo, kad atkurtame miesto herbe liktų 1969 m. kurtas tauro ragas, bet buvome įspėti, kad galime turėti teisminių nesusipratimų dėl grafiko R.V.Gibavičiaus autorinių teisių, nes prieš keletą metų šis grafikas buvo miręs, tad būtų reikėję aiškintis, kas šių teisių paveldėtojas. Antrasis herbo projektas buvo iškart atmestas, nes jame ragas buvo toks, koks naudojamas pašto atributikoje ir jau tuometiniame Šilutės miesto herbe. Tad liko sutikti su trečiuoju – dabartinio Tauragės miesto herbo projektu, kuris ir buvo pateiktas tuometinei Heraldikos komisijai tvirtinti ir 1997 m. kovo 3 d. LR Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas dekretu Nr.1220 „Dėl Tauragės miesto herbo patvirtinimo“ patvirtino Tauragės miesto herbo etaloną.Taip Tauragės miestas įgijo naują skiriamąjį ir garbės ženklą, kuris jau naudojamas 20 metų Tauragės miesto, Tauragės rajono savivaldybės tarybos, mero ir rajono savivaldybės administracijos reprezentacijai, tačiau kaip teritorinis vienetas Tauragės rajono savivaldybė savo herbo ir vėliavos  neturi.Turint herbą, buvo galima galvoti ir apie Tauragės miesto vėliavos bei Tauragės rajono mero antspaudo sukūrimą. 1997 m. Tauragės rajono meras Lietuvos heraldikos komisijai rašo prašymą, kad skirtų dailininką, kuris sukurtų Tauragės miesto vėliavą ir herbinį antspaudą su Tauragės miesto herbu Tauragės rajono mero institucijai. Heraldikos komisija vėl šiuos abu kūrinius sukurti patiki grafikui J.Galkui. Grafikas pateikė keturis Tauragės miesto vėliavos projektus.Tauragės rajono mero sudaryta komisija dėl neaiškių priežasčių pasirinko keturių kvadratų – dviejų baltų ir dviejų raudonų projektą, nors tarp kai kurių komisijos narių buvo replikų, kad šis projektas tiek spalvomis, tiek jų išdėstymu primena XIII–XV a. Vokiečių ordino Oberlando srities Osterodės komtūrijos ir miesto vėliavą.1998 m. sausio 28 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobuoja Tauragės miesto vėliavos etaloną, o 1999 m. rugsėjo 30 d. patvirtina Tauragės rajono mero herbinį antspaudą.Paskutinis Tauragės miesto vėliavos kūrimo etapas buvo jos gamyba. Tai buvo pats sunkiausias darbas. Tuo metu dar nebuvo šiuolaikinių technologijų, kad būtų galima išgauti autentiškas heraldikos spalvas. Buvo kreiptasi į daugelį to meto dizaino įmonių. Į kurią tik buvo kreipiamasi, visos nesutikdavo gaminti, esą kūrinys sudėtingas. Nuspręsta vėliavą siūti rankomis. Šiaip ne taip buvo rasta Kaune gyvenanti iš Tauragės kilusi siuvėja, sutikusi pasiūti Tauragės miesto vėliavą. Vėliavai buvo panaudotas šilko audinys, atitikęs vėliavos aprašą ir heraldines spalvas. Kūrinys buvo atliktas išties kokybiškai ir nepriekaištingai. Tai buvo iki šiol vienintelė tokia kokybiška Tauragės miesto vėliava. Visos kitos Tauragės vėliavos buvo gaminamos (ir dabar tebegaminamos) be jokios atsakomybės bei supratimo apie heraldines spalvas ar ženklus.Taip pat pastaruoju metu tenka pastebėti, kad Tauragės miesto herbas naudojamas be jokios atsakomybės, nesilaikant heraldikos taisyklių ir reikalavimų. Niekas nekontroliuoja, kur ir kaip Tauragės miesto herbas naudojamas, nors jis – Tauragės  miesto  reprezentacinis ir garbės ženklas.Kęstutis NORBUTAS