Pusantrų metų vadovaujanti miestui ir rajonui valdžia užsimojo sukurti vieną sporto strategiją. Antradienį į savivaldybės administracijos mažąją posėdžių salę sukviesti šiuo klausimu suinteresuoti asmenys – sporto mokyklos, Sporto centro vadovai, privačių sporto klubų įkūrėjai, mokytojai ir treneriai, sportuojančių moksleivių tėveliai. Į susitikimą atvyko ir keletas politikų. Strategijos kūrimo iniciatorius – mero patarėjas Dovydas Kaminskas. Pokalbis iš pirmo žvilgsnio turėjo būti dalykiškas, tačiau anaiptol – įsibėgėjus diskusijoms virto beveik turgumi, vieni ant kitų šaukė, tildė ir prašė leisti kalbėti.
Prieš pat susitikimą su sporto visuomene mero patarėjas Dovydas Kaminskas sporto visuomenės nariams išsiuntinėjo laišką su pasiūlymais ir Tauragės rajono sporto strategijos tikslais. Jo teigimu, šiuo metu Tauragėje egzistuojanti sporto sistema be bendros vizijos, sportui skiriamos lėšos įsisavinamos neefektyviai, privatūs sporto klubai nepasidalija sporto salėmis, o sporto mokyklą vienas po kito esą palieka gabūs treneriai, išsivesdami iš jos vaikus. Kaip rašoma sporto bendruomenės nariams išsiuntinėtame siūlyme, „sporto infrastruktūros, kuri priklauso Tauragės rajono savivaldybei, efektyvus valdymo modelis būtų visos infrastruktūros perdavimas Sporto centrui, kuris rūpintųsi priežiūra ir užimtumu“. O tai reiškia, kad Sporto centras savo žinion perimtų miesto stadionus, sporto sales, net stebėtų mokyklų sporto salių užimtumą, kad būtų galima sudaryti treniruočių grafikus.Gerai tai būtų ar blogai, antradienį taip ir nenuspręsta. Tačiau žodžių karas įsiplieskė kaip reikiant. Net nuskambėjo frazės, kad sporto mokyklą būtų neprošal sujungti su Sporto centru ar atvirkščiai. Tačiau kurią įstaigą prie kurios jungti ir kam nuo to bus geriau, taip ir liko neaišku.Kalba pasisuko apie sporto stadionus ir sales. Pasak privačios futbolo mokyklos vadovo Andriaus Bendiko, futbolo mokyklą jis įkūrė, o sportuoti nelabai yra kur.– Einu pas vieną, pas antrą, pas trečią mokyklos vadovą, tačiau susitarti dėl treniruočių laiko nepavyksta. Visas mokyklas apvažiavau. Su vaikais, vyresniais negu 14 metų, visai neturime kur treniruotis, jaunesniųjų treniruotėms nuomojamės salę, – kalbėjo A.Bendikas.Futbolo mokyklos įkūrėjui kažkas iš tėvų mestelėjo, esą kam reikia kurti mokyklą, jei neturi kur sportuoti. A.Bendiko nuomone, Tauragėje sudarytos nevienodos sąlygos privatiems sporto klubams, kurie garsina savo kraštą, ir sporto mokyklai, kuri gauna finansavimą iš savivaldybės biudžeto.Taigi problema numeris vienas – sporto infrastruktūros trūkumas. Pasak susitikime dalyvavusio savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto Laimono Norvilio, marškinius galima tampyti kiek tik nori, tačiau nuo to jie „neišaugs“. Sporto infrastruktūros Tauragėje yra tiek, kiek yra, ir jos bent jau artimiausiu metu nepadaugės.Pinigų prašo ir bėgimo mėgėjų klubas, kurio nariai laksto miškais ir apskritai neaišku, ką veikiaTačiau sporto mokyklos direktorius Audrius Bitinas sako, kad visus trenerius ir sporto klubus jo vadovaujama mokykla į sporto sales įsileidžia, tik esą reikia suderinti laiką. A.Bitino teigimu, sporto mokyklos tikslas – užimti kuo daugiau rajono vaikų, o jų sportuoja vis daugiau, šiais mokslo metais mokyklą lanko apie 900 moksleivių. Visi jie sunkiai telpa.Diskusija netrukus nukrypo į bene skaudžiausią problemą – pinigų trūkumą. O jų trūksta visiems be išimties – ir Sporto centrui, ir sporto mokyklai, ir privatiems sporto klubams. Čia nuomonės ir vėl išsiskyrė. A.Bendikas mano, kad privatūs sporto klubai turi būti dosniau remiami savivaldybės, esą apskritai reikia keisti sporto finansavimo sistemą. A.Bitinas jam atkirto, kad savo verslu A.Bendikas turi rūpintis pats.Nuskambėjo net visiškai absurdiškų klausimų. Susitikimo iniciatorius, mero patarėjas D.Kaminskas A.Bitino pasiteiravo, ką treneriui, be socialinių garantijų, dar duoda sporto mokykla. Sporto mokyklos vadovas ne be ironijos mero patarėjui atkirto:– O ką dar ji gali duoti? Mašiną? Namą?D.Kaminsko nuomone, Tauragėje lėšų sportui skirstymo sistema ydinga – sporto mokyklą lankantys vaikai neturi už ką nuvažiuoti į varžybas, o privatiems sporto klubams metų pradžioje išdalijama beveik 100 tūkstančių eurų, į kuriuos pretenduoja ir, pavyzdžiui, pilotų klubas, kurio nariai, pasak D.Kaminsko, gali sau leisti nusipirkti pusę milijono eurų kainuojančius lėktuvus, ir „bėgimo mėgėjų klubas, kurio nariai laksto miškais ir apskritai neaišku, ką veikia“.Sprendimų antradienį nepriimta jokių. Tačiau sporto strategijos darbo grupės pirmininkas D.Kaminskas pažadėjo viską, kas kalbėta dvi valandas, surašyti „ant popieriaus“ ir po dviejų savaičių sušaukti dar vieną susitikimą. Kas iš to išeis, šiandien atsakyti dar negali niekas. Sako, ginče gimsta teisybė. Tačiau kol Tauragė tos teisybės ieško ir strategijos planus braižo ant popieriaus, kaimynai jau seniai mėgaujasi naujais baseinais ir šviežutėlėmis slidinėjimo trasomis. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Šilalė ir vėl mus aplenkė. Bet apie tai kitą kartą.
Kuriama sporto strategija: pirmas aptarimas ugningas
Dalintis:
Žymos:
Dalintis: