Milijoninę skolą užkraus ant gyventojų pečių

1,11 milijono eurų – tokią skolą Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras turi grąžinti valstybės įmonei Turto bankui. Balandžio 5-ąją Turto bankas raštu kreipėsi į visus Tauragės apskrities savivaldybių merus, informuodamas, paprastai kalbant, kad „skola – ne rona, neužgis“, grąžinti valstybei teks per 850 tūkstančių eurų netinkamai panaudotos ES paramos ir 260 tūkstančių eurų delspinigių. Iš nuostolių neišbrendantis  TRATC‘as jau kreipėsi pagalbos į apskrities savivaldybių tarybas, prašydamas didinti bendrovės įstatinį kapitalą. Politikai buvo palankūs atliekų tvarkytojams, paramą skyrė, tačiau ją suvalgys kita skola – TRATC‘as skolingas bendrovei „Kauno tiltai“ už naujų sąvartyno sekcijų statybas. Taigi iš kokų lėšų teks grąžinti milijoną Turto bankui? TRATC‘as nesikuklina – nuo 2017 metų reikalauja didinti rinkliavą. 
Į rinkliavą ketina įtraukti milijoninę skolą Kad balandžio pradžioje gavo Turto banko reikalavimą grąžinti didesnę nei 1 mln. eurų skolą valstybei, Tauragės rajono savivaldybės vadovai viešai neskelbia. Šio rašto kopiją „Tauragės kurjeriui“ pavyko gauti iš neoficialių šaltinių. Jame juodu ant balto išdėstyti ir Turto bankui TRATC‘o duoti pažadai.„Pagal pateiktus duomenis UAB TRATC veikla nuostolinga nuo 2013 m. Įmonė nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu patvirtintą metodiką, šiuo metu yra perskaičiuojamas vietinės rinkliavos mokestis už atliekų tvarkymą. Į naują rinkliavos mokestį turi būti įtrauktos ir išlaidos 856 524,56 Eur negrąžintos paramos su delspinigiais dengimui. Finansinės padėties pagerėjimo įmonė tikisi nuo 2017 metų, jeigu savivaldybių tarybos 2016 metais patvirtins naujus vietinės rinkliavos dydžius. Galimybes vykdyti skolos Turto bankui grąžinimą įmonė grindžia planuojamomis gauti didesnėmis pajamomis, taikant naują mokesčio dydį“, – rašoma Turto banko merams išsiuntinėtame rašte.Ir ne specialistui aišku, ką reiškia į atliekų rinkliavą įtraukti milijoną eurų viršijančias išlaidas „negrąžintos paramos dengimui“. Rinkliava, kaip norėtų TRATC‘as, turi būti didinama. Toks sprendimas – apskrities savivaldybių tarybų rankose.Delspinigiai kapsėjo ketverius metusKiek didesnė nei 1 mln. eurų skola valstybei atsirado 2012 metais Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004, grąžinimo“ pagrindu. Tuomet įsakymu buvo nurodyta TRATC‘ui per 60 kalendorinių dienų netinkamomis finansuoti lėšas – kiek daugiau nei 850 tūkstančių Eur grąžinti, o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Su šiuo reikalavimu TRATC‘as nesutiko, bylinėjosi. Kol Vyriausiasis administracinis teismas priėmė neginčijamą nutartį, prikapsėjo solidžių delspinigių ir skola viršijo milijoną eurų.Be to, bendrovei „Kauno tiltai“ atliekų surinkėjai už naujų sąvartyno sekcijų statybą skolingi daugiau nei pusę milijono eurų. Būtent pastarajai skolai grąžinti ir prireikė didinti įstatinį kapitalą. Šiam sprendimui vienintelė pasipriešino Jurbarko savivaldybės taryba, tačiau trumpam. Dėl paramos TRATC‘ui skyrimo Jurbarko politikai klausimą svarstė iš antro karto. Šį kartą sprendimas TRATC‘ui buvo palankus. Savo ruožtu, pritarus Jurbarkui, paramą TRATC‘ui skyrė ir kitos apskrities savivaldybės. Didžiausias šio „torto“ gabalas – per 70 tūkstančių eurų atriektas iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto.Jurbarko vicemeras: „Visos skolos pakibs ant rajono gyventojų kaklo“ Bene vienintelis, aktyviai besipriešinantis, kad parama TRATC‘ui iš savivaldybių biudžetų nebūtų skirta, – Jurbarko savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas. Jis balsavo prieš tokį sprendimą. Tačiau Jurbarko tarybos dauguma vis dėlto nusprendė kitaip. Į žiniasklaidą kreipdamasis S.Lapėnas mano, kad finansuoti TRATC‘o skolas didinant rinkliavą, tai yra eilinių gyventojų sąskaita, nesąžininga, juolab, kad TRATC‘as netaupo, atvirkščiai – S.Lapėno nuomone, kasmet dirbdamas nuostolingai, atlyginimų fondą didina.Jurbarko politikas „Tauragės kurjerio“ redakcijai pateikė savo atliktą TRATC veiklos analizę.– Pavyzdžiui, kaip matyti iš TRATC ataskaitų, 2014 metais buvo numatyti 42 etatai, o 2015 metais dirbo 31 darbuotojas. Tačiau vietoje tikėtino darbo užmokesčio sutaupymo matome, kad išleidžiama buvo beveik 20 tūkstančių eurų daugiau nei praėjusiais metais. Tokia pati situacija ir su išmokamais priedais: 2012 metais išmokėta 5503 eurai, o 2015 metais – 17 183 Eurai. Tikrai negaila būtų, jei tai būtų mokama už efektyvią veiklą, tačiau mokėti už nuostolingą veiklą daugiau nei keista, – „Tauragės kurjeriui“ sakė S.Lapėnas.Kaip teigia S.Lapėnas, TRATC‘as iš Jurbarko savivaldybės reikalauja didinti ne tik įmonės nuosavą kapitalą, bet ir rinkliavos tarifą gyventojams – apie 31 proc.– Tačiau tai turės tik labai nežymią įtaką įmonės nuostolių, išpūstų administravimo kaštų padengimui ir negarantuos kreditoriams skolų sugrąžinimo. Bankininkai jau dabar reikalauja iš savivaldybių laidavimo, kad bus padengtos skolos už praėjusius metus nuo 2012 metų. Jei TRATC nebus reorganizuotas artimiausiu metu, visos skolos pakibs ant rajono gyventojų kaklo, o įmonė galės ir toliau neatsakingai didinti išlaidas administravimui, – sakė S.Lapėnas.TRATC‘as, pasak S.Lapėno, – nuostolinga įmonė ir seniai neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų.– TRATC valdomas neefektyviai ir dėl kasmet augančių nuostolių pagal veiklos rezultatus užima paskutinę vietą tarp visų dešimties regioninių atliekas tvarkančių įmonių Lietuvoje. Daugelį metų šie įmonės nuostoliai beveik nieko nejaudino ir savivaldybės klusniai dengė nuostolius visų mokesčių mokėtojų – gyventojų sąskaita. Tačiau tai negali tęstis be pabaigos ir bankai jau kuris laikas nemato galimybės teikti paskolas be savivaldybių laidavimo. Verta prisiminti, kad paskolas bankams gali tekti grąžinti tik didinant rinkliavos tarifą gyventojams, – sako Jurbarko vicemeras. Su žurnalistais nekalba Susisiekti nei su Tauragės rajono savivaldybės meru Sigitu Mičiuliu, nei su savivaldybės administracijos direktoriumi Modestu Petraičiu ir paklausti, ko TRATC‘as reikalauja iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos ir kiek procentų rinkliava gali būti didinama Tauragėje, vakar „Tauragės kurjeriui“ nepavyko. Rajono vadovai į žurnalistės skambučius neatsiliepė.Pasikalbėti su TRATC‘o direktoriumi Kęstučiu Komskiu taip pat galimybių nebuvo. Jo mobiliuoju telefonu atsiliepusi moteris patikino, kad TRATC direktorius išvykęs į sąvartyną, o kada grįš – nežinia. Telefono su savimi nepasiėmė. Opozicijos lyderis mano, kad informacija slepiamaTauragės rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Pranas Petrošius, paklaustas, ar žino ką nors apie Turto banko savivaldybių merams išsiųstą raštą, sakė apie tokį dokumentą girdįs iš šių eilučių autorės. Esą apie tai, kad nuo 2017 metų gali didėti rinkliava ir kada šį klausimą ketinama svarstyti, tarybos daugumos atstovai opozicijos neinformavo.– Pas mus Tauragėj, kaip ir visais kitais klausimais, taip ir šiuo absoliuti tyla. Aš, kaip Socialdemokratų frakcijos seniūnas, kaip opozicinės partijos lyderis, pirmą kartą tik iš jūsų girdžiu, kad tokia tema planuojama diskutuoti. Kažkada seniau, kai savivaldybės taryba skyrė lėšas TRATC įstatinio kapitalo didinimui, buvo bandyta kalbėti, kad, ko gero, tai neišgelbės TRATC‘o. Tada buvo užsiminta, kad gali tekti peržiūrėti rinkliavos kainas, bet, deja, po to daugiau bent aš asmeniškai nieko negirdėjau. Apie Turto banko reikalavimą niekas manęs, kaip tarybos nario, neinformavo. Manau, kad neinformavo ir kitų opozicijos narių, – sakė P.Petrošius.P.Petrošius mano, kad itin svarbūs savivaldybės gyventojams klausimai slepiami.– Matyt, valdantieji mano, kad jie vieni pajėgūs spręsti tuos klausimus. Aš bent neskubėčiau priimti sprendimo dėl rinkliavos mokesčio didinimo. Negera situacija jau vien ta, kad Tauragės savivaldybė, kaip didžiausia akcininkė, kuri valdo 39 procentus TRATC akcijų, yra visiškai nušalinta nuo šios bendrovės valdymo ir administravimo reikalų. Valdybos pirmininkė – Pagėgių atstovė, stebėtojų tarybos pirmininkas – Pagėgių atstovas. Tai visa valdžia atiduota 9 procentų akcinį paketą valdančiai savivaldybei. O mūsiškiai, turintys 39 procentus akcijų, nieko kaip ir neturi. Nueina turbūt, pažiūri, pabalsuoja, ir viskas. Pirmiausia reikėtų atlikti labai rimtą analizę. Jei rinkliavos pinigai nueitų tik tiesioginei TRATC‘o veiklai ir būtų peržiūrėtos bendrovės išlaidos, galbūt ir nereikėtų labai didinti tarifo. Be to, puikiai žinome, kad energetiniai resursai – benzinas, dyzelinas pigo, o paslaugos teikėjai nepigina nieko, atvirkščiai – brangina, – mano P.Petrošius.