Miškų urėdijoms reorganizacija negresia

Prieš keletą dienų Alytaus kultūros namuose buvo surengtas Miškininko dienos minėjimas. Jame dalyvavo ir Tauragės miškų urėdijos šešiolika darbuotojų. Keturiasdešimt metų urėdijoje dirbančiam Medelyno viršininkui Julijonui Bandzinui įteikta LR Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo padėka. Veteranams girininkams suteiktos klasės – Obelyno girininkui Vladui Girskiui – pirmoji, Tauragės girininkui Alfredui Katkui – antroji.
Užima 3-4 vietasPrieš miškininkų šventę Tauragės miškų urėdijoje buvo surengta spaudos konferencija. Su žiniasklaidos atstovais susitiko urėdas Paulius Martinavičius, jo pavaduotojai Antanas Gaudiešius ir Edvardas Bielskis.  Tauragės miškų urėdija valdo 39,2 tūkstančio hektarų miško. 32,7 tūkstančio ha – valstybiniai miškai, 6,5 tūkstančio ha – rezervuota grąžinimui savininkams. Urėdijoje dirba 178 žmonės. Per aštuonis šių metų mėnesius 422 ha atkurti ir įveisti miškai, pasodinta 420 ha želdinių. Vartotojams pateikta 80 tūkstančių kub. m medienos už 11,6 milijono litų. Laikinoms poilsio aikštelėms įrengti ir remontui išleista 73 tūkstančiai litų. Tauragės urėdija tarp 42 šalies urėdijų užima 3-4 vietas. Tarp dvylikos urėdijos girininkijų geriausių rezultatų pasiekė Pajūrio, Didkiemio, Šilinės ir Obelyno girininkijos, Medelynas ir miško ruošos padalinys. Kirtimų mažėjaUrėdas P.Martinavičius patikino, kad nėra pagrindo baimei, jog „visus miškus iškirs”, nes nuo 1994 metų kirtimų urėdijoje mažėja, tauragiškiai net neiškerta tiek, kiek leidžiama: kasmet iškertama maždaug 124 tūkstančiai kub. m, leidžiama kirsti 154 tūkstančius kub. m. Kasmet miškai priauga, daugėja brandžių medynų, jų yra 27 procentai. Generalinė urėdija kas dešimt metų atlieka miškų inventorizaciją. Paskutinė buvo 2004 metais. Tauragės urėdija buvo gerai įvertinta.Pirks miškąMiškininkai įpareigoti plėsti savo valdas – pirkti mišką iš gyventojų. Pasak miškininkų, turint keletą hektarų miško, gyvenant toli, nelengva deramai ūkininkauti, o keisti žemės paskirties neleidžiama, be to, reikia atsodinti iškirstą mišką. Pernai buvo skelbtas miško pirkimo konkursas, vienas žmogus siūlė pirkti aštuonis hektarus, bet vėliau persigalvojo. Lapkričio-gruodžio mėnesiais vėl bus skelbiamas miško pirkimo konkursas, tikimasi, kad šiemet seksis geriau.Reforma laikinai sustabdytaŠiemet plačiai buvo imta kalbėti, kad šalyje reikia panaikinti didžiąją dalį urėdijų – vietoje esančių 42 palikti devynias (jos būtų likusios net ne kiekvienoje apskrityje). Pagal šį planą Tauragėje urėdija būtų likusi, jai būtų priklausę Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Šilutės rajonų ir Pagėgių savivaldybės miškai. Pasak P.Martinavičiaus, tokia naujiena miškininkams buvo tarsi griausmas iš giedro dangaus – niekas jų nuomonės neklausė, apie ketinimus neinformavo. Kalbama, kad šių pokyčių siekė medienos perdirbėjai, tikėdamiesi, kad tuomet bus leidžiama daugiau medienos kirsti. Būta ir ekonominių sumetimų – mažos urėdijos sunkiai išsilaiko. Miškininkų nuomone, šią problemą būtų galima išspręsti mažas, sunkiai besiverčiančias urėdijas prijungiant prie didesnių, geriau besiverčiančių.  – Medienos pirkliai perdeda, kad mediena brango du kartus, iš tiesų brango maždaug 50 procentų. Jie siekia, kad būtų pardavinėjamas net status miškas. Perdirbėjai negali lemti valstybės politikos, juk numatyta ne tik išsaugoti miškus, bet ir plėsti jų plotus, – sakė urėdas P.Martinavičius. Miškininkus išgąsdinusi reforma laikinai sustabdyta, tačiau prie jos dar bus grįžta. Siekiant išlaikyti esamą padėtį ketinama perskirstyti dalį pelningai dirbančių urėdijų pajamų.