Numeriu 112 pagalba turėtų būti kviečiama iš įvykio vietos

Dalintis:

Kad ištikus nelaimei ir skubiai prireikus pagalbos reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, žino dauguma Lietuvos gyventojų. Deja, ne visi žino, kaip reikia skambinti, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau ir tiksliau.
Bendrojo pagalbos centro operatoriai gana dažnai susiduria su situacijomis, kai apie nelaimę praneša ne į ją pakliuvę ar liudininkais tapę asmenys iš įvykio vietos, o visai kitur esantys žmonės.Tokie atvejai neretai pasitaiko, kai į avarines situacijas patenka tarnybinis transportas. Tuomet vairuotojai apie incidentus pirmiausia praneša savo vadovybei, o jau po to įmonės atstovai skambina numeriu 112. Gerai, jei jie būna išsiklausinėję apie įvykio aplinkybes ir tiksliai žino, kurioje vietoje įvyko nelaimė. Deja, taip nutinka ne visada. Jei nelaimė įvyksta kelyje, tolokai nuo gyvenviečių, kyla nemažai sunkumų bandant nustatyti tikslią jos vietą.Štai, pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį, traktoriui nuvertus elektros stulpą Anykščių rajono Skiemonių seniūnijoje, pokalbis su pranešėju truko ilgiau nei 5 minutes, kol pagal jo apibūdinimus ir žemėlapį buvo identifikuota įvykio vieta. Jei numeriu 112 būtų paskambinęs pats traktorių vairavęs darbininkas, vietos nustatymo duomenys būtų gauti iš mobiliojo ryšio operatoriaus ar mobiliojo ryšio telefono, jei jis būtų buvęs išmanusis.Reikia pažymėti, kad vietos nustatymo duomenys, siunčiami į Bendrąjį pagalbos centrą pačių išmaniųjų telefonų, dažnai būna labai tikslūs – jų paklaida gali siekti vos 3–6 metrus ir nelaimės vietą galima nustatyti greitai bei nesudėtingai. Bet kai skambinama ne iš įvykio vietos, gaunami skambinančiojo buvimo vietos duomenys nebetenka prasmės.Dažnai skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 apie eismo įvykius praneša ir į juos patekusių žmonių artimieji: vaikai, sutuoktiniai, draugai. Tokiais atvejais pranešėjai sako, kad į eismo įvykį patekęs žmogus pats nemoka, nežino, kaip skambinti, yra pernelyg susijaudinęs. Tačiau neretai ir patys pranešėjai būna ne mažiau susijaudinę dėl jų artimuosius ištikusios bėdos, todėl pamiršta pasiteirauti automobilių valstybinių numerių, markių ir modelių, kitų įvykio detalių. Negali padiktuoti ir į eismo įvykį patekusio asmens telefono numerio, nes mintinai jo neatsimena.Taip nutiko šių metų gruodžio 2 dieną, kai Kelmės rajone susidūrė du automobiliai. Apie įvykį pranešusiai vieno iš vairuotojų dukrai teko skambinti numeriu 112 du kartus, nes reikėjo pasakyti automobilių valstybinius numerius ir padiktuoti įvykio vietoje esančios mamos telefono numerį.Tokiu būdu, perskambinant po kelis kartus, gaištamas laikas, prarandamos brangios minutės. Gerai, jei tai tik techninis eismo įvykis, kai nėra sužeistų žmonių ir nereikia skubios medikų pagalbos. Tačiau būna atvejų, kai net greitosios pagalbos medikai kviečiami per tarpininkus. Taip dažnai nutinka, kai sveikatos sutrikimus pajunta vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės – jie pirmiausia skambina savo vaikams, tie, savo ruožtu, numeriu 112. Jei tai tik pakilęs kraujo spaudimas, gal ir nieko baisaus, bet jei sutrikimas rimtesnis, kai būtinos rekomendacijos, ką daryti ir kaip sulaukti atvykstančių medikų?Gruodžio 5 dieną buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apie kraujuojantį žmogų su kirstine žaizda galvoje. Numeriu 112 kažkodėl skambino ne jį radusieji, o kaimynas, kuriam buvo pranešta apie nelaimę telefonu. Nematydamas nukentėjusio asmens jis negalėjo suteikti jokios svarbios informacijos apie jo būklę, o taip pat nebuvo kam suteikti rekomendacijų, ką daryti iki medikų atvykimo. Laimė, jog nukentėjęs asmuo nenukraujavo ir sulaukė greitosios medicinos pagalbos brigados, kuri išvežė jį į ligoninę.Ne mažiau pražūtingi tokie tarpininkų skambučiai gaisrų atveju, kai greitas reagavimas itin svarbus. Kol gaisrą pastebėjęs žmogus informuoja apie jį savo sutuoktinį, suaugusius ir atskirai gyvenančius vaikus ar kaimynus, o tie paskambina iškviesti skubiosios pagalbos tarnybas, bėga sekundės ir ištisos minutės, nors ugniagesių gelbėtojų pajėgos gaisro atveju gali būti aliarmuojamos per kelias akimirkas.Vienas tokių pavyzdžių – liepos mėnesį kilęs gaisras Anykščių rajono Kavarsko seniūnijoje. Namo šeimininkė apie gaisrą pranešė savo vyrui, o jau jis paskambino telefono numeriu 112. Laimė, jog gaisras nespėjo smarkiai įsiplieksti ir atvykusių ugniagesių gelbėtojų buvo greitai užgesintas.Liūdniau baigėsi gaisras, kilęs naktį iš gruodžio 7-osios į 8-ąją Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijoje. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams medinis pastatas degė atvira liepsna. Galbūt nuostoliai būtų buvę mažesni, jei gaisrą pastebėję liudininkai pirmiausia būtų paskambinę numeriu 112, o jau paskui būtų ieškoję ir informavę apie gaisrą pastato šeimininką.Todėl Bendrasis pagalbos centras nori priminti gyventojams, kad, norėdami sulaukti operatyvios ir tikslios pagalbos, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 turėtų skambinti patys į nelaimę patekę žmonės ar šalia esantys liudininkai. Tik tokiu atveju Bendrojo pagalbos centro gaunami vietos nustatymo duomenys rodys ne tik skambinančiojo, bet ir įvykio vietą, pranešėjas galės pateikti tikslią ir išsamią informaciją, išklausyti patarimus, o į įvykį reaguojančios pajėgos bus greičiau aliarmuojamos. Neužkraukite atsakomybės savo artimiesiems ar kitiems žmonėms, kurių nėra įvykio vietoje.BPC inform.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą