Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Jei vaikštinėdami Žalgirių mikrorajone užsimanysite ko nors saldaus, visada galite užsukti į „Minkko“ kepyklėlę, o jei ko mėsiško – prie maisto furgonėlio „Pikta višta“. Arba atvirkščiai – iš pradžių sočių pietų, o po to jau – deserto. Priklausomai nuo to, iš kurios pusės Žalgirių mikrorajonu keliausite.
Istorija, kuri tęsiasi
„Minkko“ kepyklėlės vadovė Iveta Kaminskienė vilki marškinėlius, ant kurių užrašyta, kad įmonė įkurta 2010 metais, nors J.Tumo-Vaižganto gatvėje „Minkko“ duris atvėrė vos prieš pusmetį.
– Dauguma tauragiškių mus žinojo tiesiog kaip kepyklėlę, įsikūrusią „Tauragės“ viešbutyje. Mes esam jau treti šio verslo savininkai – kepyklėlę nupirkome su visais receptais iš dviejų seserų. Kepyklėlė viešbutyje buvo atidaryta dar 2010 metais. O naujas pavadinimas atsirado tada, kai jau žinojome, kad atsidarysime J.Tumo-Vaižganto gatvėje, – trumpai kepyklėlės istoriją papasakoja Iveta.
Iveta Kaminskienė ne kartą pabrėžė, kad, nors kepyklėlėje ji – ir vadovė, ir kepėja, ir vadybininkė, ir pardavėja bei valytoja, negali visų sėkmingo verslo nuopelnų prisiimti vien sau.
– Mes kepyklėlėje dirbame trys. Darbuotojos labai atsakingos ir darbščios. Bet ir be savo šeimos palaikymo nebūčiau galėjusi tiek pasiekti, – sako Iveta.
Kepyklėlės „Minkko“ savininkė Iveta Kaminskienė. Mortos Mikutytės nuotrauka
Abu sutuoktiniai Kaminskai savomis rankomis įrengė naująsias parduotuvėlės patalpas – Iveta net juokauja, kad, jei nepavyktų su kepinių verslu, galėtų dirbti dažytoja. Be to, moteris dėkinga savo vyrui ir už tai, kad būtent jis padėjo jos svajonei išsipildyti:
– Gimus pirmam vaikui, sūnui, mes kas mėnesį švęsdavome jo „gimtadienį“. Atvažiuodavo seneliai, artimiausi giminaičiai, o aš, norėdama juos nustebinti, kiekvieną mėnesį kepdavau šiai šventei vis kitokio skonio tortą. Gimė dukra ir kepinių tradicija tęsėsi. Vienąkart, vaikščiodami su vyru ir vaikais Pilies aikštėje, prie žaidimų aikštelės, sužinojome, kad parduodama kepyklėlė. Vyras, nesiskųsdamas prastu humoro jausmu, pajuokavo: „Nori išpildysiu tavo svajonę? Linkiu, kad tavo svajonė būtų tokia didelė, kad iš tavo svajonės galėčiau ir aš gyventi“. Iveta prisipažįsta, kad tuo metu abejojo, ar verta jai stačia galva nerti į šios srities verslą. Bet viskas baigėsi tuo, kad 2022 m. balandį su vyru apžiūrėję kepyklėlės patalpas jau spalį turėjo jos raktus.
Klasika ir naujienos
Iveta greitai įgudo kepti bandeles, sausainius, kibinus, gilino žinias sūrio pyragų gamyboje. Vis dėlto, kaip teigia „Minkko“ savininkė, dar nuo kepyklėlės laikų viešbutyje populiariausias kepyklos produktas – „Napoleono“ tortas, kurio receptūrą patobulino pati Iveta. Kadangi I.Kaminskienės kepinių parduotuvėlė netoli mokymo įstaigų, „Minkko“ gausiai lanko mokiniai. Pasiteiravus, ką perka jaunimas, Iveta patikina, kad vaikai nepuola iškart prie saldainių. Jie gan racionaliai pasirenka ilgiau sotumo jausmą sukeliantį maistą. Tačiau klausinėtoja neatlyžta – o kaip vaikų tėvai? Nepyksta, kad skanumynų kepykla – beveik mokiniams prieš nosis? „Minkko“ vadovė pasidžiaugia ir tėvų supratingumu – jei jau mamos ar tėčiai užsuka pasikalbėti tiesiogiai su ja, tai tik dėl to, kad išsiaiškintų, kokius kepinius mėgsta jų atžalos. O kad šeimoms dar ramiau būtų – nuo gegužės 1 dienos „Minkko“ kepyklėlė išplėtė sveikuoliškų kepinių asortimentą: bus daugiau gaminių be pridėtinio cukraus, su bananais, datulių pasta, praturtintų baltymais. Tačiau liks nostalgija kvepiantys sausainiai, pavyzdžiui, „Smėlio juosta“ ir, žinoma, jau minėtas smetoniškasis „Napoleonas“.
– Reikia pabrėžti, kad „Minkko“ šioje, naujoje, vietoje atidarėme tikrai ne dėl mokymo įstaigų. Visų pirma mums reikėjo ieškoti naujos vietos, kadangi viešbutį, kuriame buvo kepyklėlė įsikūrusi, nupirko, ir jis buvo pradėtas renovuoti. Antra, pagal visus reikalavimus, norint įrengti kepyklą, reikia didelės erdvė ir elektros galios. Čia mums labai tiko ir patalpos plotis, ir išplanavimas, patogus susisiekimas, parkavimo vieta, gyventojų koncentracija mikrorajone, – atsikraustymo į Žalgirių mikrorajoną priežastis išvardija I.Kaminskienė.
Trečias vaikas
Iveta Kaminskienė sako, kad su vyru nusprendė kepyklą auginti kaip savo trečią vaiką. Kepėjos tapo dar viena Ivetos šeima, o „Minkko“ pavadinimas kaip kūdikio vardas buvo gerai apgalvotas, „išjaustas“:
– Kepyklėlė, nors buvo žinoma ir klientų mėgstama, tačiau pats žodis bendrinis. Juk gali būti bet kokia kepyklėlė. O „Minkko“ jau skamba įdomiau. Be to, pas mus viskas rankų darbo. Rankomis minkome savo pagamintą tešlą.
Ir visai kaip augindami vaiką Kaminskai pasiryžę savo skanumynų verslą užauginti iki didelio, savarankiško „žmogaus“.
– Jei viskas klostysis sėkmingai, norėtume plėstis, atidaryti „Minkko“ dar kur nors. Svajoju išbandyti dar daugybę receptų – o aš esu neskubanti kulinarė. Man reikia ramiai atsisėsti, apgalvoti, susidaryti viziją, tada tik kepti, ragauti, jei reikia, tobulinti gaminį, ir tik tada, kai galutinis produktas visiškai tenkina, pasidalinti juo su klientais, – savo požiūriu į mylimą darbą ir branginamus klientus pasidalija Iveta.
Tauragėje didesnės galimybės
Furgonėlyje gardžius viščiukus kepanti Rasa Bandzinienė. Rimos Petrauskaitės nuotrauka
Neseniai feisbuko puslapyje pasirodė nusišypsoti priverčiantis ir smalsumą sužadinantis skelbimas: „Čia – Pikta Višta! Traški vištiena, rimti padažai ir jokio švelnumo. Keptas viščiukas – greitai, sočiai ir su charakteriu. Jei nori ramaus maisto – ne čia.” Su tokiu prisistatymu Tauragės visuomenei į miestą iš Šilutės atplansojo maisto kioskas-viščiukinė „Kepta višta“. Su furgonėlio-viščiukinės vadove Rasa Bandziniene kalbėjosi „Tauragės kurjeris“.
– Nors mūsų šeima gyvena Šilutėje, tačiau dabar verslo ir darbo reikalai vis dažniau atveda į Tauragę. Be to, su Taurage turime ne tik verslo sąsajų – mano vyras yra iš Tauragės, jo visa šeima čia. Tad Tauragė nėra svetimas miestas, – apie sprendimą maisto furgonėlį atidaryti Tauragėje papaskoja Rasa.
„Pikta višta“ pirmąkart buvo atidaryta Šilutėje, bet, pamatę didesnes galimybes verslui plėtoti, Bandzinai, uždarę „Piktą vištą“ Mažosios Lietuvos mieste, „atskraidino“ savo verslo idėją į Tauragę.
– Pagalvojome, kad viščiukinės idėją būtų gerai atvežti ir į Tauragę, nes Tauragėje nėra didelio greitojo maisto pasirinkimo. Čia yra nemažai kebabinių, bet platesnio greitojo maisto asortimento – nelabai, – pagrindinę motyvaciją atidaryti maisto furgonėlį Tauragėje įvardija Rasa.
Be pagrindinės priežasties, R.Bandzinienė pasako dar kelias: Tauragė – didesnis, „jaunesnis“ miestas, o kadangi su vyru moteris dažnai būna Tauragėje, tad, jei ir prireiktų furgonėlyje papildomų rankų, galėtų privažiuoti, ateiti, ir padėti.
– Nėra taip, kad verslą uždarai visko gerai neapgalvojęs. Nebuvo taip, kad šilutiškių pamėgtą maitinimosi įstaigą tiesiog nusprendėme uždaryti. Su vyru nutarėme sutelkti dėmesį į Tauragę, kad patys galėtume, kiek įmanoma, prižiūrėti, plėtoti ir, kaip jau sakiau, jei reikės, kadangi „būsime vietoje“, padėti, – sako verslininkė.
„Gerų vištų nekepame“
Rasai maisto gamyba buvo malonus, įdomus užsiėmimas. O mintis apie „viščiukinę“ gimė, kai pradėjo auginti vaikus.
– Juk ne veltui sakoma, kad mamos, išėjusios motinystės atostogų, susiranda kažkokių veiklų, tiesiog privalo kažką nuveikti. Tada liko tik įkalbėti vyrą, kad atidarytume maisto furgonėlį, – linksmai pasakoja Rasa Bandzinienė.
Įsimintinas maitinimo įstaigos pavadinimas gimė, nes, kaip patikina Rasa, „gerų vištų nekepam. Tik piktas“.
– Pavadinimas Šilutėje pasiteisino. Klientams „Piktos vištos“ pavadinimas patiko ir „užkabindavo“. Taip pat turime lietuvių pamėgtų aštresnių padažų, tad visa palikome ir Tauragei, – atskleidė Rasa.
Vištos, kepamos ir pardavinėjamos maisto furgonėlyje, užaugintos Lietuvoje. R.Bandzinienė teigia, kad viską darė „kaip sau, kaip savo šeimai“.
– Mes žiūrime, kad maistas būtų sveikesnis, net jei tai ir vadinamasis greitasis maistas. Tad atidžiai vertiname produkciją, kurią įsigyjame ir pasiūlome klientams. Mūsų idėja ir buvo patiekti visą keptą vištą – tarsi visai šeimai. Taip sakant, sukviesti šeimą prie vienos lėkštės, – viziją nupasakoja dviejų mergaičių mama.
„Piktoje vištoje“, be viso viščiuko, galima nusipirkti ir pusę porcijos, bet Rasa, pabrėždama porcijos dydį, nusijuokia, kad ta puse porcijos „vis tiek teks su kažkuo dalintis“.
Žmogiškieji ištekliai
„Pikta višta“ per dieną parduoda maždaug 10 porcijų vištų, aptarnauja 20 žmonių.
– „Pikta višta“ yra mūsų su vyru hobis. Mes iš jos daug uždirbti net negalvojame. Svarbiausia, kad čia dirbančios merginos galėtų save išlaikyti, – visas kortas atskleidžia Rasa.
Maisto furgonėlis Tauragėje atidarytas vos prieš mėnesį, tad Rasa teigia, kad dar net ne laikas, jog „Pikta višta“ neštų pelną. Sako, kai verslas įsivažiuos, tada.
Konkurencijos R.Bandzinienė nejaučia, kadangi „viščiukinių“ Tauragėje arba nedaug, arba visai nėra. Tačiau šiokių tokių iššūkių šiam verslui kyla. Rasa liūdnokai sako, kad tiek Šilutėje, tiek Tauragėje problema ta pati – trūksta darbuotojų.
