Verslo pradžios kapitalas – drąsios svajonės

Verslininkai, siekdami pelno, taikosi prie rinkos pokyčių, stengiasi pritraukti klientūrą, atnaujinti, keisti savo verslo kryptį, ar, jei verslas finansinės naudos neneša, jį likviduoti. Einant Tauragės centrinėmis gatvėmis, galima pastebėti, kad daugybei verslų nepasisekė – buvusios parduotuvių patalpos išnuomojamos arba parduodamos. Tačiau, nepaisant, regis, rūstoko dabartinės ekonomikos debesies, įkurti savo verslą ryžosi dvi tauragiškės, kurios ir toliau nebijo drąsiai svajoti.

Ryškiai ir tvariai

Indra Kelpšienė turbūt ateityje bus vadinama „šarka“ ir visai ne dėl to, kad yra ryški asmenybė. I.Kelpšienė balandį Taurų nuotykių parko teritorijoje atidarė 100 kvadratinių metrų pramogų ir poilsio erdvę „Šarkos lizdas“. Tokios erdvės koncepcija didmiesčiuose nėra nauja – kokioje nors erdvėje, pavyzdžiui, specialiai tam paruoštose patalpose, pasiūlyti žmonėms vietą savo asmeninei šventei. Indra savo „Šarkos lizdą“ „Facebook“ platformoje pristato kaip „išskirtinę erdvę renginiams, privatiems kokteilių vakarėliams ir kitų jūsų idėjų įgyvendinimui“. Tauragėje tai yra naujiena ir erdvės įkūrėja vis dar sulaukia klausimų apie tai, kas šventės svečius maitins.

– Būnant draugės šventėje Klaipėdoje, kur tebuvo išskirtinė, puošni, įdomi erdvė, užkandžiai ir kokteilių baras, o puotos esmė tiesiog buvo bendravimas, buvimas kartu ir linksmai leidžiamas laikas, man širdy sukirbėjo: „Kodėl tokios erdvės nepadarius ir Tauragėje?“, – savo svajonės šaknis prisimena Indra.

„Šarkos lizdo“ įkūrėja Indra Kelpšienė. Mortos Mikutytės nuotrauka

Veikli tauragiškė pripažįsta, kad idėja „sirgo“, o, kai jau pajudėjo pirmieji darbai, suprato, kad šioje veikloje puikiai realizuoja save.

– Čia viskas daryta mano rankomis. Tiesa, keli meistrai padėjo ten, kur pati tikrai nebūčiau įmontavusi ar įsukusi, ir sūnus Martas padėjo sienas dažyti – prisiminusi visą fizinį triūsą šypsosi geros nuotaikos nestokojanti moteris.

Įstabius lubų šviestuvus pagamino I.Kelpšienės dukra. Ji – šviestuvų dizainerė. Tad į dukters Lorenos ir vyro Raimondo patarimus (Raimondas, kaip sako pati Indra, yra estetas) tauragiškė įsiklausydavo. Paklausė verslininkė ir vienos pažįstamos patarimo pakabinti „lizde“ sūpynę.

– Šis pasatatas – buvusios arklidės. Kabojo ant lubų didžiulis kablys – nei paslėpsi, nei nuimsi – ir toji moteris nušvinta: „Čia puiki vieta pakabinti sūpynę!”, – apie svarbaus erdvės akcento atsiradimą papasakoja Indra.

„Šarkos lizdo“ erdvė yra ryški ir spalvinga, tad kai kurie žmonės nustemba sužinoję, kad dauguma patalpoje esančių baldų yra jau kadaise naudoti, o dabar – naujai perdaryti. Ruošdama patalpą renginių erdvei Indra atrado pomėgį sendaikčių parduotuvėse, antikvariatuose, turguje ir internete ieškoti „lobių“ – baldų, šviestuvų, dekoro detalių, ir, įsigijus tinkančius bei atitinkančius „Šarkos lizdo“ nuotaiką, juos atnaujinti. Tvarumu „užsikrėtusi“ tauragiškė neslepia, kad įkurti šią renginių erdvę perkant visa, kas nauja, būtų išėję pigiau, tačiau, tvirtina, kad nenusakomas džiaugsmas yra matyti, kaip dėmesio stokojęs geras, kokybiškas daiktas įgauna naują kvėpavimą.

Erdvė, skirta laiką leisti kitaip

I.Kelpšienės įkurtos erdvės nuoma svyruoja nuo 350 iki 400 eurų, atsižvelgiant į savaitės dieną ir šventės pobūdį. Indra gali rekomenduoti barmeną, didžėjų, renginio vedėją, tačiau „Šarkos lizdas“ nesiūlo stalų ir kėdžių, prie kurių susėdus būtų galima valgyti. Užkandžiais, vieno kąsnio sumuštiniais pasirūpina patys šventės šeimininkai.

– Viskas gerai, jei žmonės nori mišrainių ir silkių. Visokių švenčių reikia. Tačiau mano sukurta erdvė skirta kiek kitokiam laisvalaikio leidimo būdui, – teigia Indra ir patikina, kad „Šarkos lizdą“ savo šventei renkasi ne tik jaunimas, bet ir energingi senjorai.

Ateityje I.Kelpšienė savo „lizdą“ ir toliau turtins įvairiais puošybos elementais, tikrai daugės paukščių motyvų. Tiesa, šarka patalpose kol kas yra tik viena – Ingos Petrikaitės kurtame paveiksle.

– Gal man žmonės pradės dovanoti dekoratyvines šarkas įvairiomis formomis? Žiūrėk, ir šarkų muziejų teks įkurti, – juokauja „šarka“ Indra.

I.Kelpšienė sako vis dar negalinti patikėti, kad išdrįso įkurti tokią erdvę. Tarytum kas surežisavo tai iš aukščiau, o ir jos kūrybiniame kelyje atsirasdavo visi reikalingi žmonės. Indra patikina, kad ne pajamos jai rūpi – net neskaičiavo, kada ši idėja atsipirks.

– Man rūpi Tauragė ir tauragiškiai. Aš labai myliu savo miestą. Jau seniai mūsų, gyventojų, sąmonėje turėjo nelikti to mažo miestelio komplekso. Kai papasakodavau „Šarkos lizdo“ idėją, visi sakydavo: „Pirmyn! Daryk! Bet… Žinai, tauragiškiai yra specifiniai… Ar tau apsimokės?..“ Aš noriu, kad viskas, kas susiję su Taurage, nebeturėtų to „bet“. Jokių „bet“! Imkime ir darykime. Nuoširdžiai palaikykime vieni kitus. Juk Tauragė ne ką prastesnė už bet kokį kitą miestą, už bet kokį didmiestį“, – entuziastingai savo požiūrį išdėstė I.Kelpšienė.

Idėja radosi iš pačios poreikių

„Kartų stotelės“ įkūrėja Solandža Ambrozaitė. Mortos Mikutytės nuotrauka

Dar vienas verslas Tauragėje atsirado Kartų parke. Solandža Ambrozaitė priešais Zumpės tvenkinį atidarė maisto furgonėlį „Kartų stotelė“. „Kartų stotelėje“ galima nusipirkti ledų, kavos, arbatos, ledų kokteilių, belgiškų vaflių, dešrainių ir gruzdintų bulvyčių.

– Verslo idėja gimė prieš maždaug trejus metus. Gyvenu netoli Kartų parko, dažnai su dukryte eidavome čia pasivaikščioti, ir būtent tada susimąsčiau, kad būtų gerai parke turėti galimybę nusipirkti kavos ar ledų, – pradžią prisiminė Solandža.

Moteris dirba grožio srityje ir niekad negalvojo jokios savo veiklos sieti su maistu. Vis tik, sako, jai svarbūs sprendimai ateina netikėtai ir iki šiol pasiteisina.

– Esu baigusi verslo vadybą, tačiau netikėtai gavau pasiūlymą dirbti grožio sferoje. Ėmiausi tos veiklos ir nesigailiu. Tas pats buvo su maisto furgonėliu – apart maisto gaminimo namuose, nieko bendro su maisto sritimi neturėjau. Tačiau, kai pradėjau ieškoti galimybių Kartų parke pastatyti maisto furgonėlį, viskas klojosi kaip per sviestą, – teigia jauna moteris.

S.Ambrozaitė yra dėkinga jos idėją palaikiusiems Tauragės miesto merui ir seniūnui. Jie davė vertingų patarimų ir linkėjo sėkmės.

„Kartų stotelės“ pavadinimas, regis, pats save paaiškina – tai vieta, kviečianti trumpam sustoti Kartų parke, tačiau Solandža sako, kad toks maisto furgonėlio pavadinimas ne tik dėl vietos:

– Maisto furgonėlis laukia visų kartų čia užsukti.

Kalbant apie kartas, Solandža ir jos darbuotoja pastebi, kad aktyviausi pirkėjai yra vaikai ir jų tėveliai. Senjorai retai kada leidžia sau pasivaišinti ledais ar kava.

S.Ambrozaitė papasakoja ir į ką atsižvelgė sudarydama meniu:

– Svarsčiau, ką labiausiai mėgsta vaikai ir kas būtų greitai pagaminama. Toks furgonėlio principas – greitai ir skaniai.

Labiausiai „Kartų stotelėje“ yra perkami ledai, šalta kava, tradicinė karšta kava ir belgiški vafliai. Solandža patikina, kad visada stengiasi atsižvelgti į klientų pageidavimus, tad visko gali būti, kad maisto furgonėlio pasiūla plėsis.

Prieš kurį laiką Tauragės rajono savivaldybė buvo skelbusi konkursą verslui, norinčiam tiekti maisto ir gėrimų paslaugas Kartų parke. Bet, panašu, niekas konkursu nesusidomėjo. Paklausus S.Ambrozaitės, ar ji žinojo apie konkursą, verslininkė purto galvą:

– Ne, nežinojau. Nieko apie tai nebuvo tekę girdėti. Iniciatyvos ėmiausi pati, turėdama aiškią viziją.

Ateityje gali būti ir stacionari kavinė

Maisto furgonėlis – sezoninis reiškinys. Jis duris iki kito šiltojo sezono užverti turėtų spalio 1 dieną. Nors dar anksti skaičiuoti pelną, Solandža patvirtina, kad net esant prastiems, lietingiems ir vėsiems orams, „Kartų stotelė“ pelną neša.

– O kai ateis šiltos ir saulėtos dienos, mums dar geriau seksis, – neabejoja „Kartų stotelės“ steigėja.

Būna dienų, kai maisto furgonėlis nedirba, nes tiesiog neapsimoka dirbti tokią dieną, kai pila lietus ir siaučia vėjas. Apie tai, kada jis atsidaro, pranešama valandų tikslumu „Kartų stotelės“ „Facebook“ paskyroje. S.Ambrozaitė preliminariai yra sudariusi kelių sezonų verslo planą ir džiaugiasi, kad su maisto tiekimo paslaugomis gali džiuginti Tauragės gyventojus, ypač mažuosius Kartų parko lankytojus, kad su šia veikla visada yra vietos augti ir tobulėti.

– Svarbiausia yra daryti. Turėti svajonę ir ją bandyti įgyvendinti, – įsitikinusi verslininkė.

Solandža nebijo garsiai pasvajoti ir apie stacionarią kavinę, kuri dirbtų nuolat. Sako, ir vėl orientuotųsi į Žalgirių mikrorajono teritoriją.