Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
„Eurovizija“ baigėsi. Vieni sakys, kad užimta aštunta vieta užpildė pusę stiklinės, kiti, kad stiklinė yra beveik pilna. Nesu „Eurovizijos“ gerbėjas, bet kėliausi naktį iš miegų ir žiūrėjau, kaip seksis mūsiškiams. Iš dalies – tuštybių mugė, kita vertus, ji atneša gerų emocijų, svarbu, kad neteko patirti svetimos gėdos jausmo.
O lipant iš pandemijos spąstų (nusispjaunu tris kartus per kairį petį) viltis, jog galim grįžti į jau pamirštą „normalų“ gyvenimą, vis labiau rusena. Viltis ne tik rusena, ja noriu tikėti, kaip ir visi Jūs, malonūs „Tauragės kurjerio“ skaitytojai. Kad ir kam patiktų, ar nepatiktų Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vakcinacijos procesas Lietuvoje vyksta pakankamai sklandžiai. Man šis ministras patinka, nes mažiau kalba nei jo pirmtakas, o daugiau dirba ir sugeba neįsivelti į interesų konfliktus, kai vienai ar kitai ligoninei už mokesčių mokėtojų pinigus buvo perkama brangi įranga.
Be jokios abejonės, tai yra subjektyvus požiūris, bet A.Dulkiui linkiu stiprybės, kad stuburo nesulaužytų nei žadėta Vyriausybės parama, nei prezidento Gitano Nausėdos deklaruotas petys. Nei to, nei ano – nėra itin daug, bet ministras dar yra poste ir visai neblogai tvarkosi. Klausimas, ar nebus sudegintas ant politikų laužo, kai imsis reformų ir pajudins širšių lizdą? Spėju, kad širšės kanda smarkiai, kai pajunta pavojų savo lizdui. Interesų yra daug, pažiūrėsim, kaip dabartinė Seimo dauguma su jais tvarkysis.
Jei tikėsime statistika, apie keturiasdešimt procentų , o gal ir daugiau, Lietuvos piliečių jau turi imunitetą nuo COVID-19 pabaisos. Vieni persirgo, kiti gavo bent vieną skiepą, taigi nedrąsus džiaugsmas, kad šią vasarą praleisime laisviau, sukirba galvose ir širdyse.
Nuo pirmadienio įsigaliojo galimybių pasas su kuriuo galėsime lengviau lankytis viešojo maitinimo įstaigose, koncertuose ir kituose renginiuose, bei susitikti su artimaisiais. Plika akimi buvo matyti, kad karantino taisykles daugelis ignoravo, bet dabar už tai nebaus. Galbūt, nebaus kalėjimu už marihuanos suktinės turėjimą. Nepritariu narkotikų legalizavimui, bet jaunų žmonių karjeros griovimas – niekad nepatiko. Galbūt, reikėtų platesnės diskusijos, kaip norime tvarkytis savo valstybėje.
Galimybių pasas atveria vartelius į įprastą gyvenimą. Esu sau pasižadėjęs dar kartą aplankyti Tauragės krašto muziejų. Vienintelį kartą per jį su savo kraštą mylinčiu gidu prabėgom gan greitai, norisi sugrįžti, nes tikrai verta.
Be gražių praėjusios savaitės dalykų, buvo ir keli šaukštai deguto. Negaliu suprasti, kodėl konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui užkliuvo, kad pirmoji valstybės ponia iki šiol nėra pasiskiepijus. Su sveikata susiję dalykai yra jautri tema ir nereikėtų šioje vietoje politikuoti. Keistokai pasirodė ir Prezidento reakcija, kuris nepatingėjo G.Landsbergiui atsakyti. Gal Prezidentui nederėtų veltis į tokias diskusijas? Suprantamas pasipiktinimas, bet valstybės galva emocijas jau turėtų mokėti atidėti į šalį.
Visgi, didžiausią nerimą sukėlė Baltarusijos režimo žingsnis – prievarta nutupdyti keleivinį lėktuvą ir suimti vieną iš opozicijos lyderių. Neprisimenu, kad taip būtų pasielgusi kuri nors šalis. Kad ir kaip nemalonu rašyti, jei tokie provokatoriai negaus per dantis, pasaulis kasdien darysis mažiau saugus. Europos sąjunga, JAV privalo reaguoti griežtai, nes režimai supranta tik jėgos kalbą. Ar užteks drąsos, retorinis klausimas, bet raudonos linijos jau peržengtos ir Europoje vėl smirda bjauriu konfliktu, duok Dieve, kad jis nevirstų kuo nors baisesniu.
