Ilga įžanga ir trumpas reziumė

Kaip įsivaizduoja televiziją žmonės, niekuomet joje nesilankę? Manau, kad įsivaizduoja ją tokią, kokią filmuose yra matę: su plačiais koridoriais ir daugybe visomis kryptimis jais zujančių jaunų bei energingų žmonių. Įspūdis, be abejo, susitiprėtų, jei kas nors duris į tuos kabinetus ar aparatines pravertų: pastarosiose – sudėtinga ir pati naujausia technika. Ir įdomybių čia gausu net kompiuterių specialistui, nes technika – speciali. O jei kada nors esate prie fotografinės ar apšvietimo technikos prisilietęs, tai nemanykite, kad jau viską žinote-išmanote: ir čia gilesnei pažinčiai prireiktų pačių naujausių žinių, mokslo bei praktikos. Tuos įspūdžius gerai žinau, nes, keliose aukštosiose mokyklose dėstytojaudamas, mačiau, kaip noriai į trumpas mūsų ekskursijas po LRT studentai susirenka.

Po apžvalginio prabėgsmo su jauduliu buvo laukiama antrosios išvažiuojamosios paskaitos dalies: susitikimo su TV „žvaigždėmis“, tais, kurie puošė ir tebepuošia vis dar geriausią Lietuvoje – visuomeninę televiziją. Net visuomet darbais užsivertusi Zita Kelmickaitė nėra pasakiusi, kad neturi laiko būsimųjų komunikacijos ar viešųjų ryšių specialistų klausimams. Algimantas Čekuolis prašydavo tik vieno: neišduoti studentams (ypač – studentėms), kad tekstą studijoje ne improvizuoja, o „suflerio“ ekrane skaito. Edita Mildažytė: ne tik į montažinę – kur laikas griežtai minutėmis skaičiuojamas – įsileisdavo, bet ir ilgesnį kūrybinį procesą leisdavo tyliai stebėti.

Daug tų trumpų, tačiau tikrai kūrybiškų susitikimų būta, nes LRT (anksčiau  paprasčiau – LTV vadintoji televizija) buvo stiprus tikrų kūrybininkų sąjūdis.

Tačiau laikai ir darbo principai keitėsi. Ir tai, ką pasakosiu toliau, ne vienam TV žiūrovui jau žinoma. Kas žinoma? Ogi tai, kad šiandien LRT televizijoje (kaip, beje, ir kituose lietuviškuose TV kanaluose) kūrybingų žmonių liko vos vienas kitas. Arba, galima sakyti, jų visai neliko. Ir ne apie kokius nors specialius gabumus ar žurnalistinę kūrybą čia: čia – apie tai, kad televizijose kūrybos žmones pakeitė ne rašyti, o skaičiuoti mokantys. Televizijos tapo ne programas kuriančiomis, o tik jas transliuojančiomis organizacijomis (Nors transliuoja ne televizijos, bet „Televizijos ir radijo centras“. Bet į tą pusę šiandien nesiplėsim). O „kūrybos darbininkai“ buvo priversti tapti laisvaisiais menininkais. Ir tik pardavinėti (jei parduoti pasiseks) savo kūrybą. Ta jų kūryba dabar vadinama projektais. Tad tie, kurie anksčiau iš TV algą gaudavo, dabar – jei pasiseka – tik iš projektų gyvena. Ir patys susimoka „Sodrai“. Ar blogai tai? Žinoma, kad ne: jei sukasi pasaulis, suktis turi ir menininkai. O televizijai, tai, kuri anksčiau turėdavo pati iš reklamos užsidirbti, beliko semti iš valstybės aruodo. Ir semia. Ne tik tiek, kad galėtų laidą iš nepriklausomo prodiuserio nusipirkti, bet ir truputį daugiau: kad savo pačių – TV valdininkų duonai, storai sviestu užteptai, dar liktų.

Čia mes apie TV laidų kainas: už kiek jas LRT perka? Skaičiukai gali jus nustebinti. Bet – užbėgdamas įvykiams už akių – dar turiu pasakyti, jie, padalijus iš laidų skaičiaus, nėra dideli. Bet gal jūs manysite kitaip?

Neseniai laikraščiuose išliksniuotoji Edita Mildažytė LRT jau senokai nedirba: ji yra nepriklausoma prodiuserė. Arūno Valinsko ir Andriaus Tapino etatų sąrašuose taip pat nėra. Jie – kaip ir daugybė kitų „kūrikų“ – kuria tik pagal sutartis. Ir gauna iš LRT pinigų. Nors lietuviai pataria svetimų pinigų niekada neskaičiuoti, bet gal bus įdomu?

Populiarią ir neblogą laidą „Daiktų istorijos“ kuria tris darbuotojus turinti UAB „Makas“. Šiam sezonui (nuo rudens skaičiuojant) LRT jai sumokėjo 237 880 eurų.

Beveik studijinę laidą „Istorijos detektyvai“ televizijai pardavė UAB „Idėjos ir kumunikacija“ (1 darbuotojas). Už 195 000 eurų. Tiek pat Lietuvos televizija sumokėjo ir UAB „Beatos virtuvė“, kuri kuria laidą „Beatos virtuvė“. Už vieną sezoną.

UAB „Valius“ (nesunku atspėti, kieno ji) už laidą „Auksinis protas“ šį sezoną atseikės 345 891 eurą. Už „kas ir kodėl“ – dar 518 505 eurus.

„Tūkstantmečio vaikai“. Keista girdėti, kad LRT ir su šia laida daug bendro neturi: ją kuria UAB „Nord play“, kuriai už šių metų sezoną sumokėta 209 380 eurų.

Už „Nacionalinę ekspediciją“ UAB‘ui „Media3“ LRT pervedė 382 704 eurus.

Pakartosiu dar sykį: nieko čia baisaus ar kriminalinio. Viskas įteisinta. Tik kūrybos televizijoje nebeliko. Tik komercija ir nedidelis rūpestėlis: kad, kūrėjams pinigėlius padalijus, dar kažkiek (kartais 5, kartais 10 ar 15 tūkstančių) liktų ir saviems – direktoriams, jų pavaduotojams ar eiliniams prodiuseriams.

Buvo metas, kai ir šio rašinio autorius dirbo vienoje prodiuserinių firmų. Transliavo produkciją LRT. Ir visuomet titruose dar prirašydavo prodiuserį – kažkokį Stasiuką. Prie televizijos durų iš manęs paėmęs kasetę, Stasiukas nunešdavo ją į transliavimo aparatinę. Ir gaudavo už tai 400.