Praėjusi savaitė buvo kupina įvykių. Penktadienio vakarą Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje esančiame Karbis Bėjaus kurorte susitiko didžiojo septyneto lyderiai.
Gali pasirodyti, kad tai nėra svarbu, bet būtent jie sprendžia, kur judės pasaulis: kaip skolinsimės, kaip vakcinuosimės, kaip tapsime „žalesni“, kaip keisime savo politikos kursą? Aukštoji matematika, bet reikėtų pasiklausyti lyderių, jei norime suvokti tendencijas, kurios ir mus visus palies. Gal ne šiandien, gal rytoj, bet tikrai palies.
Nusileidžiant iš didžiųjų debesų, į akis krenta, kad Baltarusija liovėsi kontroliuoti sieną su Lietuva, todėl užplūdo migrantų pulkai. Aimanuoti ar mokytis? Logika sako, kad geriau mokytis, kur migrantus apgyvendinti, kaip reguliuoti srautus, kaip spręsti jų tolimesnį judėjimą, nes Lietuva dar nėra gerovės valstybė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) iš valstybės biudžeto pageidauja keliolikos milijonų eurų sienai su Baltarusija stiprinti. Nesu šių reikalų ekspertas, tik norėčiau, kad jie nebūtų tuščiai švaistomi lengvai perlipamai tvorai įrengti. Pasienis dega, VRM imasi jį gesinti, patarčiau gesintuvus naudoti pagal paskirtį ir žiūrėti kiekvienos instrukcijos raidės. Kitu atveju ateis kokie STT agentai ir nelabai mandagiai paklaus, „kodėl rytais liovėtės gurkšnoti konjaką ir mušti žmoną“.
Šaržuoju, bet nemanau, kad toks scenarijus neneįmanomas. Antai Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas pareiškė Seime patyręs STT agentų smurtą.
STT ketvirtadienį paskelbė sulaikiusi M.Puidoko padėjėją, kuris įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu – esą siūlė konservatoriui Matui Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį. Todėl ir parlamentarą pakratė.
Nesu M.Puidoko gerbėjas, kai kurie jo pareiškimai man primena ateivio iš Sirijaus planetos svaičiojimus, bet šioje istorijoje yra vienas itin nemalonus prieskonis. Viešojoje erdvėje M.Puidokas jau pasmerktas, nors jam nepareikšti jokie kaltinimai. O socialinių tinklų dalyviai, net kai kurios žiniasklaidos priemonės, dūzgia, kad jis susijęs su korupcija ir papirkinėjimu. Nereikia jokių įrodymų, užtenka STT pareigūnams atlikti kratą ir minia iš kišenių traukia akmenis. Vienas draugų pajuokavo, kad karantinas baigėsi ir agentai išėjo pasirodyti ir savimi pasigrožėti. Prie jūros saulės voniomis besidžiaugiantiems poilsiautojams jau nusibodo skaityti, kaip kokia Zosia Gargasaitė dėl pandemijos negalėjo devintųjų vestuvių iškelti Maldyvuose, todėl pasirinko Kretą. Miniai reikia kraujo ir pikantiškų detalių: suplėšė M.Puidokui kelnes ar nesuplėšė? Kai į miestą atvažiuoja cirkas, kam galvoti apie teisę ir nekaltumo prezumpciją?
Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime gyrė savivaldą už atsakomybę ir ryžtą. Kai Vilniaus meras uždraudžia Šeimų maršo renginius, o Kauno meras nenori įsileisti LGBT rėmėjų, nematau, už ką juos girti. Du cariukai nusprendžia, kas teisinga, o kas – ne. Paskui tik aimanuojame, kad pilietinės savimonės Lietuvoje dar trūksta.
Visgi labiausiai iš netikėtumo trūkčioti pečiais privertė „Verslo žinių“ paskelbta naujiena, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, aiškindamasi, ar įmonės vardu registruoti automobiliai nenaudojami privačiais tikslais, žada imtis netradicinių metodų – pasinaudoti šalies keliuose įrengtomis numerių nuskaitymo ir pažeidimų kontrolės sistemomis. Taip tikimasi identifikuoti įmonių automobilius, kuriais važinėjama ne darbo reikalais ir už tai nemokami nustatyti mokesčiai. Mano galva, tai visiškas ir brangus absurdas. Žalieji valstiečiai daug nesąmonių prikrėtė, regis, kad ši liga užkrečiama ne mažiau nei kovidas.