Paprotavimai ir pamintijimai

Apie lietuvišką televiziją šiandien – tik keletas žodžių. Kiek daugiau minčių – apie paprotavimus ir pamintijimus. Sunkoki ir nedažni pastarieji žodžiai. Bet manau, šiuo metu televizijose jie reikalingi. Nes pilna baubų. Gąsdinimų. Juodulių. Ir laidotuvių.

Didžiausią foną tiems baubams ir gąsdinimams suteikia, žinoma, covidas. Kasdien mirtis skaičiuojantys internetas ir televizija. Kai atveri šaldytuvo dureles, antikūnų ir ten nerandi. O kai pagaliau prabyla ištisas dvi pandemijos porcijas pratylėjusi PSO atstovė Lietuvoje, tai irgi „nuramina“: žiūrovams ir skaitytojams praneša, kad pandemija šiemet tikrai nesibaigs.

Aną savaitgalį LRT parodė „Černobylį“. Lietuvai tikrai aktualu. Tikrai daug kas norėjo pamatyti, nes apie tą gerą filmą girdėjo. Bet kai pamatė – užmigti nebegalėjo. Nes ir užsimerkus dar vaidenosi radiacijos paveikti ir gabalais nuo kojų ar veido krentantys kruvinos mėsos gabalai. Pataikė LRT į bendrą Lietuvoje tvyrančią nerimo ir baimės atmosferą. Ir paskatino viršun išplaukti kažkur gilumoje jau tvyrojusią baimę.

Ne apie jaunimą kalbu: apie senus ir vienišus. Apie tuos, kurie ir parduotuvėn jau bijo ar net negali išeiti. Bet TV programuotojai atšauna: girdi, buvom psichologą Chomentauską pasikvietę, ko dar norit? O „Černobylis“ – tai patriotiškas filmas. Nes ir Vilniuje filmuotas. Todėl – gražus. Todėl dabar Lietuva laukia antros serijos.

Kita tema. Labai subtili. Todėl apie ją televizijose pradėta kalbėti tik po to, kai buvo išrinktas naujasis Seimas. Tas, kuriame netradicinės lytinės orientacijos žmonėms slėptis nebereikia (Buvo tokių ne vienas ir anksčiau. Tik slėpėsi: neviešino savęs). Dabar kitaip. Bet nei Chomentauskas, nei kiti psichologai ar psichiatrai apie tai ekranuose dar neišdrįso kalbėti. Todėl ir turiu perpasakoti tai, ką pamačiau ir išgirdau kitoje – ne Lietuvos televizijoje.

Toje televizijoje į visuomenėje vykstančius reiškinius stengiamasi žiūrėti blaiviai. Psichologai ten pasirodo tikrai bent kartą į dieną. Ir ne daineles jie dainuoja ar pasakas seka: ginčijasi su laidos vedėjais ir oponentais. Kartais dėl jų keliamų teorijų – net pikta. Bet niekada nebūna liūdna. Nes, pavyzdžiui, jei jie pranašauja, kad po 25 milijonų metų Žemėje visiškai neliks vyrų ir karaliaus tik vienalyčiai, tai gali tik pasidžiaugti, kad – ačiū Dievui: mes to nesulauksim.

Supratau, kad po šitokio sakinio nieko dar nesupratote. Todėl tęsiu tuos išgirstus ir pamatytus paprotavimus bei pamintijimus. Nelietuviškus. Bet įsiklausykite: ar nebus jums tai panašu į šalelę Lietuvą, kurioje (na, kas bandys prieštarauti?) vyrai visiškai subobėjo ir leidžiasi į niekur nevedančias apkalbas, o moterys – tiesiog ima valdžią: užkariauja ministrų ir net dar didesnius kabinetus.

Vyro ir moters statusas visuomenėje keičiasi. Vis daugiau randasi moterų, uždirbančių daugiau už vyrus. Čia buvo pirmas faktas. Ir gal tik nedaugelis jį patvirtins. Antras faktas iškalbingesnis: vyrų aprangoje – vis daugiau moteriškumo elementų. Ir vis daugiau drabužių – unisex stiliaus, t.y. tinkamų abiem lytims. Iš kur tai?

Jei apie senovę pamintysime, tai prisiminsime, kad moteris buvo atsakinga už namų židinį. Vyras – už ginklą. Dėl to ginklo turėjimo pasaulis kas šimtmetį vis agresyvėjo. Vis daugėjo susirėmimų ir karų. Vis daugiau radosi našlių. O jos, siekdamos išgyventi vyrų pasaulyje – taip pat ėmė vyriškėti. Apsidairykit, lietuviai! Tikrai savo aplinkoje turit ne vieną vyrišką moterį. Yra ir tokių, kurios sako, kad joms vyro niekada ir nereikia (Na, gal retkarčiais. Bet kai juo pasinaudoja, vėl už durų išstumia). Kartais jos turi šeimas. Bet po sunkaus darbo (ministerijoje!) grįžusi namo dažna jų pamiršta „persijungti“ ir tapti paprasta žmona, motina, meiluže. Iš čia – skelbiu sutrumpintą variantą – neištikimybė, skyrybos, santykių atšalimas. Pasekmės skaudžios, bet sunkiai su priežastimi susiejamos ir atpažįstamos – tai moterų onkologinių ligų pagausėjimas.

Ir apie pinigus. Mėgsta lietuviai paverkti, kad jų neturi. O kad turėjo – sužinom per vėlai: tik kai sukčiai tuos pinigus išvilioja. Bet nelietuviška TV pokalbių laida įžiūrėjo dar vieną sunkiai įžiūrimą šiuolaikinio šeimyninio gyvenimo faktą:

– Ar žinote, kodėl daugelis zoologijos sodo gyventojų nelaisvėje nesidaugina? – klausia psichologas simpatiškos laidos vedėjos.

– Todėl, kad… nelaisvė, – bando lementi ši.

– Ne! – sako psichologas. – Žvėrys nustoja daugintis tuomet, kai jaučiasi saugiai!

Komentarą šiam dialogui mintyse teparašo šio teksto skaitytojas. Pats sau…

(Šį tekstą parašyti padėjo tarptautinis televizijos kanalas RTVi, transliuojamas dešimčia kalbų  penkiuose žemynuose).