Pro langą į dangų

Aleksote apsinuodiję medžio spiritu per kelias dienas mirė 16 žmonių nuo 30 iki 60 metų. Neprisimenu tokio atvejo, sako, kad ir policininkai nepamena, kad per kelias dienas būtų sušoktas toks danse macabre. Sausio 13-ąją žuvo mažiau.

Baisi tragedija, užtraukianti nepasitikėjimą Lietuva kaip europine valstybe. O juk vienu metu jau atrodė, kad visokie babatukai ir kaukoliniai – tik praeities prisiminimai.

Prisipažinsiu: naiviai laukiau didžiųjų kovotojų su vynu ir alumi Verygos ir kitų, kurie tą kovą supranta tik kaip vis naujų draudimų įvedimą, atgailos. Pripažinimo, kad draudimų vėzdas kerta tik per alaus ir vyno gamintojus ir nuosaikius jų vartotojus.

Tai, kad pilstuko taškams draudimų ir prekybos laiko ribojimai vakarais ir ypač sekmadieniais vėzdas padėjo išlikti ir net labiau įsitvirtinti rinkoje, prikišamai rodo ir Aleksoto tragedija.

Dauguma mirusiųjų pilstuką pirko iš 62 metų Violetos D. Antanavos g. daugiabutyje jos taškas veikė metų metus ir – tą būtina pabrėžti – klientams patogiu laiku, kai labiausiai dega šachtos, o legali prekyba – draudžiama.

Serijine žudike tapusios ponios Violetos taškas – ne išimtis. Pasirodo, vien Aleksote jų dar keli, o gal ir dar daugiau. Valstiečiai, su konservatorių pagalba prieš ketverius metus iškilmingai įjungę raudoną šviesoforą prekybai net alumi sekmadieniais po pietų, tuo pačiu uždegė žalią šviesą tokiems jau beišnykstantiems pilstuko kaukolinio taškams.

Prekyba, kaip ir gamta, nemėgsta tuštumos. Keista tik, kad ši tragedija neįvyko anksčiau.

Mirtina metilo spirito dozė – 30 mililitrų. Viena kleboniška taurelė. Nuo 10 mililitrų galima apakti. Drauskim ir toliau prekiauti alumi ir vynu, kurie, anot politikų draudikų, žudo.

Aleksoto tragedija nesujaudino karingų sisteminių politikų. Kaip ir „nesisteminių“ protestuotojų, nuo kurių klyksmų kasdien aidi visa Lietuva.

„Nesileisiu į savo kūną nežinomų dalykų!“ – baubia tipelis, kurio veido geometrija sufleruoja, kad jis ne prieš įsileisti viską, kas tik dega. Unisonu su ponička, kurią botulino burbulai taip išgražino, kad ir Karbauskio karvei turbūt aišku, kad šitą „žinomą“ daiktą jai suleido anaiptol ne Kalifornijos grožio klinikose. Kokiam urkštuly, panašiame į tą, kur ponia Violeta metų metus pilstė kaukolinį.

Labai nenustebčiau, jei paaiškėtų – žmonės per laidotuves juk viską aptaria, – kad tie, kurie šniūrais traukdavo pas ponią Violetą pažaisti rusiškos ruletės su prišnerkštam kambary supilstyta tručyzna, klaikiai bijojo būti sučipuoti, pavirsti magnetais suleidus „iki galo neištirtų“ skiepų.

Masinėse pogrindinės alkoholio prekybos aukų laidotuvėse vainikas su užrašu „Ačiū Verygai ir jo pasekėjams, kovotojams su vynu ir alumi!“ neprieštarautų įvykių logikai.

Kitas vertus, konservatorių ir liberalų valdžia, nors žadėjo, taip ir nepanaikino nė vieno iš absurdiškų veryginių draudimų. Priešingai, konservatoriai J.Sejonienė ir L.Slušnys neseniai pasiūlė apskritai uždrausti prekybą vynu ir alumi sekmadieniais.

Nes nei tie, nei anie nesuvokia svarbiausio – kad reikia ne „kovoti“, o mažinti žalą. Vietoj taškų nukreipti į parduotuves, o ne priešingai. Vietoj stipraus gėrimo – rinktis silpnesnį.

Nors ką čia sakau – nesupranta? Ne maži vaikai, kad nežinotų, kiek bus dukart du. Tiesiog nuosaiki politika nepritrauks rėksnių ir kvailių dėmesio. Dirbtinės problemos mums daug įdomesnės. Pats išgalvojai bėdą – pats su minia mauroji: „Skiepai – tai mirtis!“ Na, ir kas, kad nuo skiepo, paskiepijus 56 proc. Lietuvos, dar niekas nenumirė.