Pro langą į dangų

Dalintis:

Kodėl pas mus tiek daug žmonių dabar miršta nuo koronaviruso? Kasdien po 11, 15, 18. Daugiau nei pandemijos pradžioje, kai gydytojai dar nemokėjo kovoti su koronavirusu, trūko plaučių ventiliavimo ir deguonies aparatų, masiškai sirgo medikai. Absoliučiais mirčių skaičiais Lietuva šiandien lenkia 11 kartų daugiau gyventojų turinčią Lenkiją.

Gydytojai ir slaugytojos paskiepytos. Vakcinų turime per akis.

Tai kodėl kaimyninėje Lenkijoje per pastarąsias dvi savaites milijonui gyventojų tenka mažiau kaip trys mirtys nuo kovido, o Lietuvoje – net 76? Lietuvą šiuo baisiu skaičiumi Europos Sąjungoje lenkia tik Bulgarija.

Gydytojai ir mokslininkai sako, kad labai menkas mūsų senjorų paskiepijimo procentas. Tai tiesa. Tačiau, kad ir kokia skaudi ji būtų, tai neatsako į klausimą, kodėl tiek daug vyresnio amžiaus lietuvių miršta nuo kovido kaip tik dabar?

„Manyčiau, kad viena iš priežasčių yra apskritai prasta mūsų senjorų sveikata, – rašo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius M.Stankūnas. – Mūsų senjorų būsima sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių tarp ES šalių ir siekia vos 6,2 metų, o Švedijoje – 16,2 metų“.

Tai reiškia, kad 65 m. sulaukęs statistinis lietuvis tik trečdalį jam likusio laiko šioje žemėje praleis neturėdamas rimtesnių sveikatos sutrikimų. Tuo pat metu švedai – daugiau nei 80 proc. likusio laiko gyvens be rūpesčių, užsiimdami, kuo tik nori, išskyrus poliklinikos durų varstymą ir gulėjimą ligoninėse.

Nė kiek neabejoju profesoriaus išvada. Ji paremta mokslu, ilgalaikiais stebėjimais ir tyrimais. Bet ir mokslas turi savo ribas.

Galėdamas tiksliai išnarstyti mūsų kraujo, kitų kūno skysčių parodymus, kiaurai permatydamas rentgenus, širdies ritmo ir kraujo spaudimo skaičius, mokslas gali tik apytikriai numanyti, kodėl vienam to paties amžiaus ir panašių pajamų žmogui, net vienodai mažai vartojančiam ugninio vandens, tie spaudimai ir parodymai net ir septintajai dešimčiai baigiantis yra kaip jaunuolio, o kitam rodo katastrofą.

Genai, paveldėti iš protėvių?

Taip, ne be jų, ir ne visai taip. Švedų genai negali būti niekaip geresni už mūsų – jie tokioje pat šaltoje ir nejaukioje gamtoje, kaip ir mes, tūkstančius metų kuitėsi.

Didesnė pensija ir užtikrintumas dėl rytojaus? Negali to atmesti, pinigai nėra tokie jau nesvarbūs, kaip bando aiškinti poetai. Tačiau kaip tada paaiškinti, kodėl tokią pat istoriją turinčių, tokią pat mažą pensiją gaunančių lenkų mirtingumas nuo kovido dabar pats mažiausias Europoje?

Dar yra jausmai. Siela, nuo kurios priklauso ir mūsų laikinojo kūno būklė. Mokslui sunkiai interpretuojamas parametras – meilė ir ypač jos stoka. Pirmiausia sau. Nes pasakyta: mylėk savo artimą taip, kaip pats save.

Dažnas, sakyčiau, per dažnas, mūsų žmogus nemyli savęs. Taip, mūsų žmogus gailisi savęs. Bet gailestis nėra tas pats, kas meilė, kuri pakylėja. Priešingai. Savigaila žmogų graužia kaip medį kinivarpa.

Nemylėdamas savęs žmogus ir nesaugo savęs. Nesisaugo. Netiki gyvenimu iš principo. Tuo „kiek čia man beliko“ ima graužti save vos įkopęs į penktąją dešimtį.

Nemeilė sau, o tuo pačiu ir savo artimui, nes kaip tu tą artimą gali mylėti, jei nemyli savęs, persiduoda mūsų kūno skysčių spaudimams ir ritmams. Štai dabar ir krentam kaip lapai tada, kai jau matyti šviesa pandemijos tunelio gale.

Kada lietuvis išmoks mylėti save? Tikėti ir pasitikėti? Nebeišmoksim? Mums taip patinka gailėtis savęs, o dar labiau, kai kiti mūsų gailisi, kad nenorim suprasti, koks eliksyras mūsų gyvasčiai yra meilė?

Dalintis:

About Author

Lietuvos žurnalistas, publicistas, signataras. 1992–2012 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius. 2012–2015 m. laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius. 2015–2016 m. žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2019 m. tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.