Lietuvos televizijose nėra ką žiūrėti. Tokiam paprastam ir, be abejo, jūsų nesyk jau girdėtam teiginiui nedaug kas ims prieštarauti.
Bet pažvelkite, kaip nesudėtinga supriešinti tautą ir įgyti priešų: jei pasakyčiau, kad tie, kurie vakar (ir dar aną ketvirtadienį, ir dar prieš tai ėjusį ketvirtadienį) žiūrėjo laidą „Farai“, turi prastą skonį ir, tą laidą stebėdami, tenkina tik žemiausius savo instinktus – užsigautų ne vienas. Galima intrigą dar ir „papipirinti“: pasakyti, kad „faras“ – tikrai nevartotinas žargonizmas. Galima net žiežirbą įskelti: teigti, kad kultūringieji piliečiai žino tik miestą Farą (Portugalijos pietuose) ir kad tik neišsilavinę „šoferiai“ automobilio lempas vadina „faromis“. Bet ar reikia to? Esam laisvi ir žiūrim tik tai, ką norime žiūrėti. Ir niekas nesipiktina ekrane išvydęs „Šeimų maršą“. Nes kaip ten bebūtų, kanalas, kuris nerodo to maršo ar tų gėjų-niekadėjų, mums neįdomus.
Norėjau pasakyti tik viena: kritikuoti visuomet daug lengviau nei pagiriamąjį žodį ištarti. Ir šioje vietoje ima suktis ratas, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tad kaip orientuotis toje tirštoje programų makalynėje? Kažkada, kai prieš daugelį mėnesių su „Tauragės kurjerio“ redaktoriais tarėmės dėl bendradarbiavimo, aptarėme ir tai, kad šie rašiniai turėtų padėti skaitytojams (galbūt turėtų) orientuotis toje tirštoje TV programų makalynėje.
Jau tada nujaučiau, kad ateis laikas, kai eteryje nebeliks J.Jankevičiaus „Klausimėlio“. Smagi ir tuo pačiu graudi tos laidos istorija. Priminsiu: pradžioje ponas Juras filmavo tik Kaune. Bet po kurio laiko kažkam iš Kauno valdžios tarsi plaktuku į galvą stuktelėjo: „suprato“, kad ir visa Lietuva supranta, jog patys kvailiausi ir visiškai neišsilavinę tik Kaune gyvena. Ir – kad būtent Kaunas yra Durniškių valstybės sostinė. Ir tada liepė (patarė) ponui Jurui pavažinėti po visą Tą valstybę.
O paskui atėjo dar naujesni laikai: kai kvailysčių eteryje prikalbėję Svarbiai Valstybės Institucijai pasiguodė, kad LRT tyčiojasi iš Paprastų Žmonių (t.y. menkiau išsilavinusių). Katilas užvirė: kadangi menkiau išsilavinusių kažkodėl ėmė daugėti ir toje vienoje Svarbioje Valstybės Institucijoje, aišku, kažkas tose institucijose ištarė, kad laida „Klausimėlis“ (kažkaip pagal kai kuriuos parametrus) nelabai atitinka šios dienos. Ir nesakau, kad čia J.Jankevičius kaltas arba nekaltas. Kaltas pasikeitęs laikmetis. Ir pateiksiu (ne visiems, o tik vyresniems skaitytojams) įrodymą. Atmenate? Prieš daugelį metų kine kvatojote iš Lui de Fiuneso pasimaivymų? O dabar (jei radote senus filmus rodančią TV) vos neapsiverkiate: nebejuokinga! Programų rengėjams nelengva: jaunimas „X faktoriaus“ nežiūri, nes tuo metu kitur būna. Senelius pyktis ima, nes tik girtuoklius ir tą vis sriubą verdančią ponią terodo. O vidutinio amžiaus piliečiai vakare televizoriaus nebejungia, nes informaciją jau perskaitė darbo metu.
Trumpas šuolis į tolimą praeitį: ar žinote, koks Lietuvos laikraštis anais, blogais, laikais buvo leidžiamas pačiu didžiausiu tiražu? Žinoma, pamiršote: „Kalba Vilnius“, nes jis, be TV programų, kurių tada buvo nedaug, dar rašė apie keistus naujus atradimus, mokė, kaip pasigaminti radiją (nerašė, bet leido suprasti, kad tokiu aparatu girdėsite net „Amerikos balsą“). Ir dar jo sėkmė buvo įdomybės.
Įdomybės sėkmę neša ir šiandien. Bet tik tuo atveju, jei jas randate. Todėl trumpai aprašysiu laidą, kuri jau ne pirmą sezoną LRT ekrane. Bet didelė tikimybė, kad dabar apie ją išgirsite pirmąsyk, nes niekada neteko matyti jos anonso. Ir niekada apie ją nerašė jokia televizinė spauda.
Jei tą laidą susirasite, sužinosite, pavyzdžiui, apie retųjų žemių elementus. Vienas jų – galis – yra už geležį brangesnis 9000 kartų. O germanis dar 10 kartų brangesnis už galį. Tik neskubėkite teigti, kad tai neįdomu, nes būtent dėl tų žemės elementų toks ponas Donaldas Trumpas Danijai pasiūlė milijardus dolerių: už tai, kad Jungtinėms Valstijoms parduotų Danijai priklausančią salą – Grenlandiją.
Kitos tos mano jums rekomenduojamos laidos naujienos. Ar kada nors susimąstėte, kodėl Lietuvos šalčio polius kiekvieną žiemą yra Varėnoje? Todėl, kad po pačiu Varėnos miestu plyti klodų klodai geležies rūdos. Ir ne tik jos, bet ir, pavyzdžiui, brangaus mineralo apatito. Ir apie maitinimosi įpročius: prognozuojama, kad bendrų pietų nebeliks ir ateityje pietausime tik po vieną. Ir apie augalą kaitulį: kodėl suvalgius jo citrina po to pasirodys jums saldi? Ir net apie televiziją: turbūt niekada nesate pagalvoję, kad joje – vienas prie kito priklijuojami visiškai nejudantys vaizdai. Bet – jei gerai „suklijuota“ – mums atrodo, kad tai judantis vaizdas.
Ir dar tikriausiai esate matę pieštus vaizdelius, kuriuose vieni mato antį, o kiti – kiškį. Arba: vieni tame pačiame piešinyje įžiūri šimtametę bjaurią senę, o kiti – jauną ponią. Kodėl taip yra? Tiesiog pažinimo procesai vyksta už mūsų suvokimo ribų. Pagerinti tą suvokimą tikrai padės LRT Plius laida „Smalsumo genas“. Jos vedėjas – biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas. Tik nežinau, kodėl laida rodoma ne visiems tinkamu laiku, o kartojama kartais antrą nakties, o kartais penktą ryto…