fbpx

Trūksta TV žurnalistų

Dalintis:

Su Naujaisiais! Ilgokai laukėte 2021-ųjų laikraščio ir manau, kad tikėjotės kokio nors gražaus naujamečių TV programų aptarimo. Bet jo nebus. Nes įtariu, kad lietuviškas šventines programas iki galo peržiūrėjusių ne tik pačioje Tauragėje, bet net ir Zulkiškiuose nėra. Ir tai jau tapo tradicija: užsienio koncertus eterin leisti – kažkaip nepadoru, o menkaverčius niekaliukus su savos televizijos „herojais“ – pateisinama. Nes virusas gi: negi kviesi pašnekovus iš gatvės?

Antra vertus su saviškiais – pigiau: honorarų jie nedrįs prašyti, nes ir taip daugiau nei kitose TV  uždirba. Čia aš apie mylimąją LRT. Ir apie jos vadus, prieš pat naujuosius algas gerokai pasididinusius. Tiesa, turiu dar vieną (brangesnę) versiją: ta naujametinė abra-kadabra – klausimų ir atsakymų vakarėlis – labai jau buvo panaši į garsiojo šoumeno A.Valinsko produkciją („Kas ir kodėl“, „Auksinis protas“ ir t.t.). Bet – kadangi pagrindinės laidos gale titrų nebuvo – gal ir klystu: gal tiesiog atsitiktinumas. O kiek ta mažai žiūrima laida kainavo – joks mokesčių mokėtojas jau niekada nebesužinos.

Dabar pabandysiu pateisinti: be kaukių – negalima, tie plastmasiniai lankai ant akių – tik akims (tokia gydytojų nuomonė) apdumti. O žiūrėti į su medicinine kauke ekrane kalbantįjį – kančia. Nes daugelis tik pastaruoju metu ėmė mąstyti apie kažkodėl pablogėjusią klausą. Tik dabar suprato, kaip įpratęs yra ne tik klausyti, bet ir kalbančiajam į lūpas žiūrėti. Todėl yra du variantai: „persikvalifikuoti“ ir tapti uoliu radijo klausytoju (programų, amžiaus grupių bei pomėgių pasirinkimas ten tikrai didesnis) arba pasielgti, kaip pasielgė viena rusiškųjų televizijų: šventiniam vakarui ji atrinko visas tradiciškai transliuojamas savo laidas ir… parengė jų parodijas. Pavyzdžiui, laidoje „Kas? Kur? Kada?“ į viktorinos kėdes susodino toje šalyje žinomas moteris. O visi klausimai joms buvo – apie vyrus. Žiūrėjosi smagiai.

Kaip matote, ir LRT buvo netoli sėkmės. Žinoma, juokauju. Nes ta sėkmė, deja, būtų buvusi tradicinė. Lietuviška (Parašęs pagavau mintį: kokios puikios yra visos Lietuvos televizijos! Nes nė vienai – netgi „Lietuvos ryto“ televizijai – nešovė į galvą pakartoti gal vienuolika kartų praėjusiais metais rodytą „Lietuviško humoro vakarą“ su A.Orlausku (Zakarausku), R.Šilansku ir J.Zavaliausku).

Kažką originalaus sukurti televizijose yra nepaprastai sunku. Ir brangu labai. Todėl – iš prigimties būdami taupūs – lietuviai TV produkciją perka. Kai projektas dar nesenas ir įdomus – už jį arba už  idėją moka daug. Na, pavyzdžiui, vienas tokių pirktinių formatų buvo „Kaukės“. Pagal užsienio formatą rengiama netgi laida „Gimę tą pačią dieną“. Na, o nieko nekainuoja (išskyrus darbuotojų atlyginimus) gal tik visame pasaulyje jau sukritikuotas „Daktaras Ozas“. Beje, jis daug prastesnis už mūsiškį profesorių Alvydą Unikauską. Bet labiau gaila mūsų daktaro: ne dėl penkiagubai mažesnio honoraro, bet dėl to, kad visos savaitės laidos mūsuose yra įrašomos… per vieną vakarą. Nesaugo dr. Unikauskas savo sveikatos!

Ar yra laidų, iš kurių mūsų televizijos užsidirba? Tikrai yra: tai pageidavimų koncertai. Naivūs. Juokingi. Su dar juokingesniais palinkėjimais. Bet ir su galimybe pasipuikuoti prieš kaimyną: va, mano žmoną (žmonos fotografiją) parodė! O kokia ten muzika skambėjo – nelabai kas prisimena. Bet kaimynas pavydi: dabar laukia savo žmonos gimtadienio.

Ar yra laidų, kurias kuri nors Lietuvos televizija galėtų užsieniui parduoti? Klausimas visai neprastas. Todėl pabandykit atsakyti, kokią mūsų TV produkciją užsienis pirkti galėtų? Skubiai: kol dar nepradėjote skaityti kitos pastraipos…

Atsakymo ieškojau neilgai. Tik, deja, mano sudarytame sąraše – vienintelė pozicija. Tai dvidešimt antrus metus LRT transliuojama „Gustavo enciklopedija“ (LRT).

Bet čia – tik pamąstymai. Vyresnioji karta giria ir pamiršti negali kažkada vis dar pakartojamų „Mūsų miestelių“. Puiki laida. Jau vien todėl, kad fiksavo istoriją. Ir vaizdus, kurių šiandien nebepamatysi. Bet štai išgirstas priekaištas: „Miesteliai“ buvo per daug ideologizuoti. Net labai mylintiems didvyrišką praeitį ausį rėžė herojų skirstymas į savus ir svetimus, priešus ir draugus. Aš nežinau: nebuvau tarp tos laidos garbintojų. Nors paprasti žmonės – tikrai gyvi žmonės ekrane – žavi labiausiai.

Bet lietuviškų TV laidų su tokiais herojais – kasdien mažiau: viršų ima bunkės, zvonkės, grigaičiai ir gražuliai. Televizijos sako, kad tai žmonėms patinka. Bet kai prašau tokį žmogų parodyti ir su juo supažindinti – nusisuka. Nes to žmogaus nėra.

Kadais turėjom korepondentus Briuselyje. Nebeturim. Nėra jų Latvijoje (tik radijas turi), o vietoje informacijos iš Estijos – kada reportažą iš ten matėte? – absoliuti tyla.

Ar todėl, kad brangu ir pinigų nėra? Taip. Tačiau prie kiekvienos ministerijos turim gausybę departamentų. Daug nereikalingų institutų. Komisijų visokiausių. Kaip ir kodėl jos atsirado? Ogi todėl, kad labai mums trūksta tų, kurie aprašytų (ir per Naujuosius metus parodytų) neaprėpiamus jų darbus.

Dalintis:

Palikite komentarą