Trumpo liga – reali, o ne sąmokslo teorija

Dalintis:

Donaldas Trumpas ilgą laiką buvo skeptiškai nusiteikęs COVID-19 atžvilgiu. Pavyzdžiui, pavasarį jis nepagrįstai teigė, kad atšilus orams virusas „stebuklingai išnyks“.

Jungtinių Valstijų prezidento optimistinės prognozės nepasitvirtino, ir pandemija jau nusinešė per 200 tūkst. amerikiečių gyvybių. Negana to, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad ir pats Trumpas, vengęs dėvėti kaukę ir laikytis kitų atsargumo priemonių, susirgo.

Žinant, jog JAV lyderis yra 74-erių metų amžiaus bei turintis antsvorį, jis aiškiai patenka į rizikos grupę. Todėl žinia sutikta su nerimu dėl JAV politinės sistemos stabilumo. Juolab, kad per savaitgalį pasklido dviprasmiškų naujienų apie Trumpo savijautą, kuri pablogėjo tiek, jog prezidentas buvo išgabentas į ligoninę. Tiesa, net ir joje ėmėsi politinių triukų: trumpam palikęs palatą, išvyko automobiliu pamojuoti per langą susirinkusiems gerbėjams, tuo sukeldamas kritikos pliūpsnį dėl rizikos vairuotojo ir apsaugos pareigūnų sveikata.

Tuo pačiu kilo daug klausimų, ar Trumpo teigiamas COVID-19 testas negalėjo būti netikras, paskelbtas turint politinių tikslų. Tokios sąmokslo teorijos gajos, bet neturinčios jokio realaus pagrindo dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, JAV yra demokratinė valstybė, kurioje bet koks procesas (įskaitant testavimą) įtraukia daugybę institucijų ir pareigūnų. Net Prezidentas neturi galimybės imti ir sumanyti suklastoti tokį reikšmingą faktą, nes iškart būtų demaskuotas.

Antra, būtų sunku pagrįsti, kodėl tai naudinga politiškai. Teoriškai galbūt Prezidentas galėtų greitai pasveikęs teigti, jog „įrodė galią bei sutriuškino virusą“, tačiau reikėtų gerokai pritempti argumentą, kodėl tai svariai paskatintų neapsisprendusius rinkėjus balsuoti už jį.

Trečia, vargu, ar Trumpas nenori antrųjų TV debatų, nes oponento Joe Bideno paslydimo rizika išliks, o tik to Trumpas iš debatų ir gali laukti (debatų negali laimėti, gali tik juos pralaimėti). Ypač dabar, kai apklausose Trumpas ženkliai atsilieka. Juolab, kad kažkodėl norint išvengti debatų, galima rasti daug paprastesnių būdų.

Ketvirta, Prezidento liga niekaip tiesiogiai nesąlygos rinkimų datos. JAV rinko prezidentą Pilietinio ir pasaulinių karų metu, tad balsavimas įvyks lapkričio 3 d.

Galiausiai penkta, demokratinė valstybė yra daug daugiau, nei pavieniai asmenys, net ir pačiose aukščiausiuose pozicijose. Tą turėtume prisiminti, kai kyla simpatijos/antipatijos konkretiems veikėjams ir dėl to imamos daryti plačiai aprėpiančios išvados.

Todėl telieka palinkėti visiems susirgusiems kuo greičiau pasveikti.

Dalintis:

About Author

Nuo 2016 metų liepos mėn. yra Rytų Europos Studijų Centro direktorius. Jis taip pat yra VU TSPMI politikos mokslų doktorantas ir dėstytojas, Harvardo universiteto Davis Centro, kuriame 2017-2018 metais su prestižine Fulbright stipendija dirbo tyrėju, nereziduojantis ekspertas projektams. Anksčiau L.Kojala dirbo žiniasklaidoje, taip pat Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams. L. Kojala domisi Europos integracija, Rusijos vidaus ir užsienio politika, Rytų partnerystės šalių raida, NATO ir saugumo studijomis, JAV užsienio politika, taip pat informaciniais karais. Apie tai yra skaitęs pranešimus tarptautinėse konferencijose. Jis komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje, yra rengęs tekstus ar komentavęs tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip CNN, The Moscow Times, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų nacionalinės radijo stotys ir kt. 2019 tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą