Vienas geriausiai žmonių pažįstamų paukščių. Gyvenvietėse ir miestuose telkiasi žiemą. Lengvai atpažįstama iš geltonos apačios su juodu dryžiu per pilvą, žalios nugaros ir juodos galvos su baltais skruostais. Uoksinis paukštis, lizdus sukantis kitų paukščių iškaltuose uoksuose, natūraliose drevėse, įvairiuose užunarviuose ir dažnai – inkiluose. Gausiai užima inkilus, kurių landos skersmuo 3,2–3,4 cm. Minta daugiausiai bestuburiais (vabzdžiai ir voragyviai) ir įvairių augalų sėklomis. Žiemą kaimo gyvenvietėse maitinasi įvairiomis atliekomis iš žmonių virtuvės bei lesyklose paliekamu maistu. Ypač telkiasi ten, kur randa riebalų, lašinių, saulėgrąžų.Tuoj prasidės lesyklų metas. Apsispręskime, nes pradėję žiemą maitinti paukščius tai daryti turėsite iki pavasario, kitaip jie žūva. Fotografuota Tauragėje.
Didžioji zylė (lot. Parus major)
Dalintis:
Žymos:
Dalintis: