Šiltus vasaros vakarus neretai sugadina aplink zyziantys uodai ir kiti kraujasiurbiai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad šie padarai ne tik įkyrūs, bet gali platinti įvairias ligas, todėl verta pagalvoti apie apsaugą nuo jų.
Upiniai mašalaiUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) savo pranešime skelbia, kad upiniai mašalai žmones puola itin agresyviai, dažnai žmogų apspinta šimtai jų. Šių vabzdžių seilėse yra skirtingų medžiagų, kurios žmogui sukelia išskirtinę reakciją į įkandimus: atsiranda paraudimai įkandimo vietose, patinimai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, temperatūra. Jų įkandimai nėra skausmingi.Galiausiai dėl toksinių ir kitų medžiagų poveikio, įkandimo vieta patinsta, niežti, jaučiamas skausmas. Atsiradę pokyčiai odoje ilgai neišnyksta. Jei sukando didelis būrys mašalų, gali atsirasti bendri organizmo negalavimai (hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai). Kadangi skraido aplink galvą, dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas.Kraujasiurbiai upiniai mašalai – specifiniai apvaliųjų kirmėlių platintojai. Gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, žmonių onchocerkozė – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje.UodaiPrimenama, kad uodų platinamos ligos (maliarija, arbovirusai, helmintai ir kt.) daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje. Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus.Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė. Labiausiai Lietuvoje paplitę miško uodai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: prūduose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose.Smulkieji mašalaiVakarais prieblandoje netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai – labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodai. Šie veisiasi stovinčiame vandenyje, drėgnoje miško paklotėje ar dirvoje. Nustatyta, kad didelė smulkiųjų mašalų įvairovė būdinga mišriam, lapuočių, pelkėtam miškui ir aukštapelkėms. Šių įkyruolių įkandimai skausmingi, sukeliantys odos reakciją, niežulį.SparvosDauguma sparvų (dar vadinamų akliais) yra šiltamėgiai ir šviesamėgiai vabzdžiai: patinai ir patelės maksimaliai aktyvūs karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai labai judrūs skraiduoliai, ypatingai įkyriai puolantys karštu, tvankiu oru prieš lietų.Akliai puola žmogų bei gyvulius, jų įkandimai skausmingi. Seilėse yra toksino ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Įkandimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta ar net pakilti temperatūra iki 37,6ºC.Apsaugai nuo kraujasiurbių rekomenduojama:naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo kraujasiurbių įgėlimų lauke, kuomet kraujasiurbiai puola aktyviausiai;naudoti repelentus pagal ant pakuočių nurodytą gamintojo aprašą. Repelentai, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, nerekomenduojami vaikams iki 3 mėnesių, bet nėščios moterys gali juos naudoti;vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes,esant daugybiniams įkandimams, asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų ar sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip saugotis nuo kraujasiurbių?
Dalintis:
Žymos:
Dalintis: