Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pasibaigus didžiajam miškasodžiui, kurio metu Tauragės krašto miškuose pasodinti keli milijonai sodmenų, Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio laikinasis vadovas Edvardas Bielskis apžvelgė nuveiktus darbus, atskleidė, kodėl atkuriant miškus miškininkams nebetalkina moksleiviai, ar dar ilgai mus vargins erkės ir kaip jiems sekasi kovoti su invaziniais augalais. Urėdijos planuose – modernios poilsiavietės.
Atkūrė 307 ha miško
Prieš savaitę vienuolikoje Tauragės girininkijų miškasodis buvo užbaigtas, sodmenis krašto miškams išaugino Tauragės medelynas. Pasak Valstybinių miškų urėdijos Tauragės padalinio laikinojo direktoriaus Edvardo Bielskio, daugiausiai medelių pasodinta Ringių, Batakių ir Tauragės girininkijose, o mažiausiai – Pagramančio, mat ten regioninis parkas ir ribojami miško kirtimai, todėl ir atsodinta mažiausiai.
– Šie metai labai palankūs miškininkams. Žmonėms nelabai malonu, kai gegužės mėnesį sninga, o mums malonu, nes nauji medeliai turėtų gerai prigyti, nebent buvo pasodinti šaknimis į viršų, – juokauja miškininkas, Tauragės urėdijoje dirbantis nuo 1997 metų. – Atkūrėme apie 307 ha miško. Apie pusę milijono eglaičių pasodinome, tiek pat pušelių, ąžuolų – apie 150 tūkst., apie 180 tūkst. juodalksnių, 30 tūkst. beržų. Tai pagrindinės mūsų medžių rūšys.
Pasak E.Bielskio, Tauragės krašte vyrauja spygliuočiai. Karšuvos girioje – smėlis ir priesmėlis, ten daugiausiai auga pušų, Oko miško taip pat lengvas dirvožemis. Juodalksniai auga ten, kur drėgmės perteklius, o beržai mėgsta derlingą dirvožemį. Ąžuolams patinka molis.
Miškasodžiui tenka samdyti papildomų darbuotojų. E.Bielskis sako, kad su darbo jėga, kaip ir visur, taip ir miškininkams yra bėdų. Kai kurios girininkijos turi po keletą savo darbininkų, kai kurios neturi. Šį pavasarį sodinant sodmenis miškininkams nebegelbėjo moksleiviai.
– O jei vaikui erkė įsisiurbtų, juk dauguma jų nepasiskiepiję nuo erkinio encefalito. O jei, neduok Dieve, Laimo liga. Manau, dėl vaikų saugumo ir sveikatos negalime rizikuoti ir jų kviestis į pagalbą, – įsitikinęs miškininkas. – Erkių miškuose neišnaikinsime, jų labai daug. Prieš keliasdešimt metų Lietuvoje buvo atliktas mokslinis tyrimas – tirtos erkės dėl erkinio encefalito. Tuomet užfiksuota, kad Karšuvos girioje erkių daug. Erkės – gamtos dalis, mes turime būti protingi ir saugotis. Visi mūsų darbuotojai, kurie sutiko, nuo erkinio encefalito paskiepyti.
Atkurtas miškas – eglutės tepamos repelentais, kad jų neėstų kanopiniai gyvūnai. Reginos Genienės nuotrauka
Kerta mažiau
Atkurti kirtavietę urėdijoms privalu per 3 metus nuo iškirtimo. E.Bielskis sako, kad kiek iškertama, tiek atkuriama. Atkūrimo darbai esantys stabilūs – kasmet apie 300 hektarų. Kiek Lietuvos miškuose galima iškirsti, sprendžia Valstybinių miškų urėdijos Miškotvarkos padalinys, inventorizuojantis ir įvertinantis šalies miškus. Be šio padalinio žinios Tauragės regioninis padalinys neturi teisės vykdyti kirtimų, miškotvarkos projekte nurodoma, kurioje vietoje ir kada galima kirsti.
– Pagal miškotvarkos projektą naudoti galime 180 tūkst. kubinių metrų medienos per metus. Pernai iškirtome 154 tūkst. – mažiau, nei mums leidžiama kirsti. Pernai, prieš pandemiją, kovo 13 d. Tauragės krašto miškuose vėtra išvertė 18 tūkst. kub. metrų eglių, iškirtome vėjovartas ir vėjolaužas. Šiemet kertam panašiai – 155 tūkst. kub. metrų, – kalbėjo E.Bielskis. – Lietuvos miškai suskirstyti į grupes, kuriose nustatyta, kada galima kirsti, ar apskritai galima kirsti. Aplink Tauragę yra antroji miškų grupė, kur kirtimai iš esmės uždrausti.
Edvardo Bielskio nuomone, Tauragės krašto miškų sveikata gana gera. Jis sako, kad prieš 2–3 metus buvo atsiradę sausuolių židinių, nes miškus buvo užpuolę tipografai – pagrindiniai eglių kenkėjai. Tačiau šiuos židinius pati gamta užgesino – atsirado vabalų, kurie sunaikino kenkėjus.
Yra invazinių augalų
Poilsiavietes Tauragės miškininkai nugriaus tik sukežusias, o kai kurias ruošiasi remontuoti. Įprastai šiukšliadėžių miško poilsiavietėse miškininkai nestato, miško lankytojai, apsilankę poilsiavietėse, savo šiukšles privalo išsivežti. Šiukšlinės šiuo metu yra tik dvi – Oko miške ir prie Juodežerio. Tualetų greta poilsiaviečių kol kas naikinti neketinama.
Sosnovskio barščių yra ir Tauragės krašto miškuose, būkite atsargūs. Reginos Genienės nuotrauka
– Per kiekvieną padangų keitimo sezoną situacija paaštrėja, padangų vis išmetama miškuose, jas renkame, krauname savo dirbtuvių kieme, paskui vežame utilizuoti, už tai mokame. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad poilsiautojų požiūris į miškus pasikeitęs, – teigė pašnekovas. – Tauragės miškuose yra kelios populiarios poilsiavietės, į kurias, manau, verta investuoti, jos taps modernios.
Kovoti miškininkams tenka ne tik su šiukšlintojais, bet ir su invaziniais augalais, baisiausias jų – Sosnovskio barštis. E.Bielskis sako, kad šie augalai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir miškams, nes išnaikina vietines augalų rūšis. Kur auga Sosnovskio barščių kolonijos, nelieka jokio kito augalo, barščiai greitai plečiasi, o įsigalėjusius išnaikinti sudėtinga. Miškininkai juos pjauna žoliapjovėmis, kerta, kad neišbarstytų sėklų. Miškuose atsiranda ir invazinių medžių: raudonųjų ąžuolų (Šiaurės Amerikos augalas), akacijų, platanalapių klevų. Uosialapiai klevai anksčiau buvo populiarūs parkuose, juos sodindavo pakelėse, prie kanalų. Raudonieji dygliuotieji erškėčiai – taip pat invazinė rūšis, zuikiakrūmiai – Šiaurės Amerikos augalas, lubinai – taipogi atėjūnai.
– Mūsų miškuose Sosnovskio barščių dar nėra labai daug, daugiau užfiksuota Pužiškės girininkijoje, ten jie auga kanaluose, naikiname mechaniniu būdu – per penkerius metus gal išnaikinsim. Kaip įsileidome šią bėdą, taip turime išvyti. Naikinant Sosnovskio barščius, būtinos apsaugos priemonės, nes jei šių augalų sulčių pateks ant odos, gali nudeginti kaip rūgštis, – pasakojo Tauragės regioninio padalinio vadovas. – Čia yra Lietuvos gamta ir geriausia, kad čia ir augtų tas, kam duota Lietuvos žemėje augti.
Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninis padalinys neorganizuoja komercinių medžioklių, miškų plotai išskirstyti medžiotojų būreliams.
