Naminiai ir laukiniai gyvūnai sunkiai pakelia žiemos speigą

Tauragėje dirbantys veterinarijos gydytojai džiaugiasi vietos gyventojų sąmoningumu ir tikina, kad per didžiuosius šalčius susirgusių, peršalusių ar galūnes nušalusių gyvūnų tauragiškiai neatveda. Pasak specialistų, nors augintiniai ir turi kailį, žiemos šalčius ypač sunkiai pakelia tie, kurie įprastai gyvena namuose.

Temperatūrų skirtumas pražūtingas

Smulkių gyvūnų gydyklą turintis veterinarijos gydytojas Tomas Bartušis karantiną išnaudoja naujų patalpų paieškai. Patalpos, kuriose dabar įsikūrusi klinika ir parduotuvė, išnuomojamos, o veterinarijos gydytojas atskleidžia, kad artimiausiuose planuose – didesnis gydymo centras. Paklaustas, ar užklupus šalčiams padaugėjo darbo, gyvūnų gydytojas džiaugėsi, kad paspaudus šaltukui žmonės pradėjo labiau rūpintis gyvūnais ir saugo juos nuo žiemos šalčių.

– Tauragiškiai savo augintinius prižiūri tikrai gerai. Būdose ar voljeruose laikomiems šunims žiemą reikia įdėti šieno ir apšiltinti jų būstą. Jei minusas lauke labai didelis, gyvūnus būtų gerai nakčiai uždaryti į didesnę patalpą. Svarbu, kad ji nebūtų labai šildoma. Taip pat reikia pasirūpinti šiltu vandeniu ir maistu. Reikia nepamiršti, kad lauke gyventi pripratusio gyvūno negalima vestis į šiltus namus nakčiai, o ryte vėl jį išleisti į didelį šaltį. Staigus temperatūros svyravimas gali baigtis blogai, – sakė veterinarijos gydytojas.

T.Bartušis į būdą patarė nedėti drabužių ar skudurų. Jie sutraukia drėgmę ir suledėja.

– Namuose gyvenančius augintinius prieš vesdami į lauką būtinai aprenkite. Nesvarbu, kad jie turi kailį. Jei kambaryje yra + 20, o lauke – 20 laipsnių, joks kailis neapsaugos nuo tokio temperatūros skirtumo. Namuose gyvenantys gyvūnai neturi povilnės, kuri juos galėtų apsaugoti, – patarė T.Bartušis.

Veterinarijos gydytojas patarė į lauką ar balkoną neleisti ir kačių, pripratusių gyventi namuose ant šiltų grindų ar šildytis ant radiatoriaus.

– Peršalimo simptomai labai panašūs į žmogaus. Atsiranda sloga, čiaudulys, gyvūnas neėda, būna mieguistas, – apie pirmuosius gyvūnų peršalimo simptomus kalbėjo pašnekovas.

Nepamirškite laukinių paukščių

Sniegas ir šaltis daugiau bėdos pridarė laukiniams gyvūnams. Kanopiniams sunkiau atsikasti maistą iš sniego, todėl stirnos vis dažniau užklysta arčiau gyvenamųjų namų. Gyvūnų globėjas Sigitas Klymantas tauragiškiams pataria nepamiršti laukinių paukščių, ypač tų, kuriuos gyventojai įpratino lesinti vasarą.

– Prisipratiname laukinius paukščius ir jie nebesimaitina natūraliai. Tupi ant ledo ir laukia maisto. Žinoma, gražu, kai močiutės ateina su anūkais palesinti, bet reikia nepamiršti, kad darbą, kurį darei vasarą, turi daryti ir žiemą. Prie maisto įpratę paukščiai neskrenda į atvirą vandenį. Jie lieka toje vietoje, kurioje anksčiau gaudavo maisto, – sakė S.Klymantas.

Gyvūnų globėjas tauragiškiams patarė atsakingai rinktis pašarą laukiniams gyvūnams, o iniciatyvą vežti maistą į mišką sveikina. Paklaustas, kokių maisto produktų negalima vežti laukiniams žvėreliams, S.Klymantas pirmiausia įvardijo duoną.

– Duonos produktai turi mielių, o jos sukelia rūgimą gyvūno organizme. Duona netinka nei paukščiams, nei miško gyvūnams. Geriau vežkite daržovių ir šieno. Mažesnė blogybė iš visų kepinių – batonas, – „Tauragės kurjeriui“ sakė pašnekovas ir papasakojo apie gyventojų, pas kuriuos į kiemą atklysta stirnos, skambučius.

Laukiniai gyvūnai, pasak S.Klymanto, arčiau namų ateina ne dėl šilumos. Paprastai, kur gyvena žmonės, ten yra ir maisto. Pašnekovas išskyrė ir dar vieną, jau ne šalčių, bet pandemijos sukeltą, problemą, kai susirgus šeimininkui gyvūnai pasmerkiami.

– Skambučių dėl neprižiūrimų šunų per šalčius nesulaukėme. Tiesa, buvo atvejis, kai skambino vieno kaimo gyventojai, pas kuriuos atklydo dvi kalytės. Kai atsiuntė nuotraukas, buvo skaudu žiūrėti. Sulysusios ir išbadėjusios. Pradėjus ieškoti šeimininkų, paaiškėjo, kad šuniukus auginanti kaimo gyventoja jau kelias savaites guli ligoninėje, o gyvūnais niekas nepasirūpino, – prieš savaitę nutikusią istoriją pasakojo S.Klymantas ir patarė net ir ekstremaliomis sąlygomis rasti žmogų, kuris naminiam gyvūnui atneštų šilto vandens ir maisto.