Pamatyti per kelią šliaužiantį žaltį – retenybė

Važiuodami link Lauksargių, už žiedinės sankryžos ties Meldikviršių kaimu, pastabūs vairuotojai suko į šalį stengdamiesi neužkliudyti plentu šliaužiančio geltonskruosčio žalčio. Nors jaunas roplys ir labai skubėjo, vis dėlto buvo kliudytas automobilio. Laimei, nukentėjo tik jo uodega. Girininkas Jonas Kalvaitis viliasi, kad po šios traumos roplys išgyvens, o ką tik prasidėjus grybų sezonui tauragiškius ragina grybauti drąsiai – vilkų baimintis nėra ko.  

Žalčiui įveikti kliūtį sekėsi sunkokai – greitai šliaužti per plentą nepavyko, nors ir spėriai jis rangėsi. Šalikelėje sustoję vairuotojai kalbėjosi, kad gyvatės vikrios visur, tik ne ant asfalto. Apžiūrėję apgailestavo, kad roplys sužalotas, laukdami, kol jis saugiai pasislėps kelkraštyje augančiose žolėse, šnekučiavosi.

– Neseniai patyriau nuotykį su žalčiu. Žvejojau Jūros upėje, kitame krante – Staiginės kaimas. Krantai statūs, įgriuvų nemažai. Man atėjus žaltys nuo smėlio vikriai nusirangė į plyšį pasislėpti, aš ir pamiršau apie jį. Sugavęs didoką aukšlę numečiau ant žolės, tą pačią akimirką staiga atsiradęs žaltys ją sugriebė dantimis ir mikliai vėl dingo plyšyje. Sekundę buvau priblokštas, po to su kitu žveju smagiai juokėmės, – pasakojo Robertas.

Persimetę vienu kitu žodeliu vairuotojai sėdo į automobilius ir nuvažiavo savais reikalais.

Pamatyti per kelią šliaužiantį žaltį nedažnai pavyksta. O gal jų Tauragės krašte labai daug? 30 metų girininku Dabrupinės girininkijoje dirbančio Jono Kalvaičio nuomone, Tauragės krašte žalčių nedaug. Nedaug šių roplių ir jo prižiūrimoje girininkijoje. Girininkas žino, kad Dabrupinės kaime, vidury miško gyvenančio Kančiausko sodyboje apsilankydavo žalčių. Dirbdamas ne vieną dešimtmetį J.Kalvaitis pastebėjo, kad nuodingų gyvačių – angių – populiacija Tauragės krašte žymiai gausesnė. Žmonės daug jų randa pievose, nemažai jų gali aptikti žolėtose miško aikštelėse. Mūsų krašte labai daug gluodenų, kuriuos žmonės vadina geležinėmis, varinėmis gyvatėmis. Girininkas paminėjo, kad pastaraisiais metais girininkijos valdose elnių populiacija gausesnė nei seniau – dabar ganosi bandomis. Daug priviso ir briedžių.

Autorės nuotrauka

– Žaltys turėtų pagyti, nes mašina sužalojo tik uodegą. Esu kažkada matęs 30 cm žaltį, toks tikrai retas egzempliorius. Mano nuomone, mažai jų yra. Žaltys yra jaukus gyvūnas. Štai, angių daugokai priviso. Prie girininkijos pastato gandras turi susisukęs lizdą, gandriukus gyvatėmis maitina. Jaunikliai jų visų nesulesa, todėl išmėto aplinkui, – pasakojo girininkas. – Eidami žiūrime po kojomis, kad ant jų neužliptume, pasisaugome, nunešame didesnes ir mažesnes angis tolyn į mišką – tegul sau šliaužia. Seniau retenybė buvo pamatyti gyvatę, dabar dažniau jų sutinkame.

J.Kalvaitis pataria žmonėms neliesti žalčių, netrukdyti jiems laisvai šliaužti savo keliu. Juo labiau neskiriantiems kur angis, o kur žaltys geriau nerizikuoti – supainiojus pasekmės gali būti skaudžios. Ir vairuotojus keliuose girininkas ragina būti atidesnius.

– Mūsų girininkijos miškuose jau pradeda dygti grybai – voveraitės, kazlėkai, tikriausiai bus grybingi metai, – kalbėjo J.Kalvaitis. – Balskų pusėje yra vilkų, bet jie mūsų neužkabina. Tačiau grybaujant nereikia bijoti vilko – jis tikrai žmogui nieko nedarytų, nebent būtų sužeistas. Žmogui vilką miške pastebėti beveik neįmanoma – jis jus anksčiau pastebės nei jūs jį.

Girininkas pasakojo, kad gyventojai dažnai nepelnytai apkaltina vilkus, nors neretai laukinėje gamtoje siautėja sulaukėję šunys. Esą šeimininkai atvežę atsikrato augintinių, išmeta juos miškuose, tuomet šie sulaukėja ir valkatauja.