Veterinarijos specialistų komentaras: ką daryti miške aptikus negyvą šerną?

Prasidėjus javapjūtei ir kūlimo darbams, įsibėgėjus uogavimo ir grybavimo sezonui, žmonės miškuose ar laukuose gali pastebėti kritusių šernų. Jų negalima liesti ar judinti, kad ant drabužių ar batų nepasinešti užkrato iš miško į namus. Apie šerno gaišeną būtina kuo greičiau pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ar privačiam veterinarijos gydytojui.
„Afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių šernų nemažėja nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, todėl visi, net neūkininkaujantys, turime būti budrūs, kad ši užkrečiamoji liga neišplistų dar plačiau. Apie šernų gaišenas labai svarbu kuo greičiau pranešti, kad specialistai tinkamai jomis pasirūpintų, nes gulėdamos laukuose ar miškuose gali tapti užkrato šaltiniu“.Nauji Afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai kone kas savaitę nustatomi ne tik Lietuvoje, bet ir visose kaimyninėse šalyse. Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruotos 59 vietos, kuriose rasti ar sumedžioti 72 AKM sergantys šernai (27 sumedžioti, 45 rasti nugaišę), Latvijoje 293 vietos, Estijoje – 171, Lenkijoje – 43. Didžiausia bėda kai AKM pasireiškia kiaulių ūkiuose. Tokių židinių 2015 metais Lietuvoje nustatyta – 1, Latvijoje – 2, Estijoje – 4, Lenkijoje – 1.„Su AKM ypač sunku kovoti vasarą, todėl tiek stambūs, tiek smulkūs kiaulių laikytojai privalo itin griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius. Svarbu nešerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais, nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių. „Išleistas įsakymas, kuris visiems kiaulių laikytojams draudžia kiaules šerti termiškai neapdorotais pašarais ir įpareigoja laikytis kitų biologinio saugumo reikalavimų. VMVT inspektoriai tikrins, ar ūkiuose jų laikomasi. Nustačius pažeidimus, bus skiriamos piniginės baudos. Be to, kiaulių užkrečiamosios ligos atveju, savininkas  negaus kompensacijos už nugaišusias ir sunaikintas kiaules bei Europos Sąjungos ir valstybės teikiamos finansinės paramos“, – sako J. Milius. Biologinės saugos reikalavimai, privalomi visiems kiaulių laikytojams:• Kiaulių laikymo vietas reikia aptverti tvoromis, siekiant išvengti kontaktų su laukiniais gyvūnais.• Reguliariai tvarkyti kiaulių laikymo teritorijas.• Nelaikyti kiaulių lauke.• Kiaules šerti termiškai apdorotu pašaru.•Pašarus pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir laikyti apsaugotus nuo aplinkos veiksnių bei kenkėjų (pvz., graužikų) specialiai tam skirtose vietose.• Nešerti gyvulių maisto atliekomis.• Nesinešti į kiaulių laikymo vietas gyvūninio maisto.• Užtikrinti, kad į laikymo vietas nebūtų įvežtos ligų simptomų turinčios kiaulės.• Įrengti dezinfekcinius barjerus prie įėjimų/išėjimų.• Kiaulių laikymo vietose nuolat naikinti graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus.• Registruoti kiaulių laikymo patalpų lankytojus.• Nuolat šalinti mėšlą.• Nedelsiant šalinti iš laikymo vietų kiaulių gaišenas.• Riboti pašalinių asmenų, transporto priemonių lankymąsi ūkiuose.•Esant galimybei, nesilankyti kitose kiaulių, šernų, šernakiaulių laikymo vietose, šernų medžioklėse, skerdyklose, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo vietose.   Labai svarbu savo laikomų kiaulių skaičių deklaruoti ne rečiau kaip kartą ketvirtyje (sausio, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais). Tai galima padaryti patiems, kreipiantis į veterinarijos gydytoją, seniūnijos žemės ūkio specialistą arba VMVT.Kiaulių laikytojams, kurie sesilaikys aukščiau išvardintų reikalavimų, nebus kompensuojami nuostoliai, patirti likviduojant AKM ligos židinius.