Vieno krago istorija

Prieš metus jau buvo rašyta apie Zumpės tvenkinio pateiktą staigmeną – pasilikusį žiemoti ausuotąjį kragą (lot. podiceps cristatus). Tauragės krašte toks atvejis nėra įprastas. Šie paukščiai daugiausia minta žuvimis, be to jie prastai vaikšto, todėl beveik visą savo gyvenimą praleidžia vandenyje. Dėl šių priežasčių kragai nuolatos dairosi žuvingų tvenkinių ar atvirų vandens plotų.
Kragui pasisekė, nes žiema buvo ne itin šalta. Zumpė visiškai neužšalo, todėl kragas sėkmingai peržiemojo. Sulaukęs pavasario jis pasipuošė gražiu tuoktuviniu apdaru ir išdidžiai plaukiodavo tvenkinio viduryje, džiugindamas stebėtojo akį.Kragas nesusipuoravo, todėl liko vienas. Jau tada kilo įtarimas, kodėl kragas taip ilgai užsibuvo Zumpėje. Šis vandens telkinys nėra kragų mėgstamiausia vieta. Įdėmiau stebint paukštį pasirodė, kad sužeistas dešinysis jo sparnas. Gali būti, kad jis nebegali skraidyti. Tai reikštų, kad kragas nuo šiol prikaustytas prie Zumpės tvenkinio.Atėjus rudeniui, kragas pakeitė savo puošnius pavasarinius drabužius į kuklesnius žieminius, o po pirmų žiemos šalnų, kai dalis tvenkinio užšalo ir atviro vandens plotas sumažėjo, kragas vėl, kaip iš anuomet, yra prispaustas prie kranto ir priverstas įsimaišyti į didžiųjų ančių būrį.Dabar jo likimas priklauso nuo žiemos temperatūrų.Aleksandras NaryškinTauragės krašto muziejus „Santaka“.