Politika – tai viešieji ryšiai?

Dalintis:

Jau ketvirtas mėnuo veikia naujasis Seimas ir trečią mėnesį pradėjo naujoji Vyriausybė. Visuomenė, suteikusi naujajai daugumai pasitikėjimą per rinkimus, tikisi pagerėjimo darbuose ir gyvenime. Bet laikas eina, o laukto gėrio nematyti. Suprantama, greitai ir be klaidų pakeisti situaciją šalyje ir realizuoti programinius pažadus nelengva. Suprantama ir tai, kad naujoji valdžia perėmė valdžios vairą kartu su visais neigiamais veiksniais, susiformavusiais per krizę, ir su dešiniųjų paliktais klaidų bei įtakų šleifais.
Tačiau politinėje rungtyje laimės ta politinė jėga, kuri palenks savo naudai visuomenės daugumos dėmesį. Nors esminis politikos tikslas yra konkretūs politiniai ir ekonominiai projektai, deklaruoti rinkiminėse programose, o paskui patvirtinti kaip Vyriausybės programa, tačiau politinė pergalė priklauso nuo kitų veiksnių. Tie kiti veiksniai susiveda į viešųjų ryšių pergales. Taigi politikoje laimi ne tas, kuris pasiekia konkretų rezultatą sureguliuojant valstybės ir visuomenės problemas, o tas, kuris sugeba išreklamuoti savo veiksmus kaip lemtingus ir svarbius visuomenei.Šią kovą kovoja trys veikėjai: valdančioji dauguma, kuri šiandien ne tiek demonstruoja darnią viešųjų ryšių sistemą, kiek panirusi į rutininius valdžios perėmimo ir veiksmų suderinimo koalicijoje bei Vyriausybėje klausimus. Dėl tos priežasties regime skubotas ir nevykusias ministrų kalbas, nesusipratimus tarp Vyriausybės narių ir Seimo daugumos, kalbėjimą, pilną klaidų ir nežinojimo.Tuo naudojasi opozicija, kuri yra laisva nuo valdžios svorio ir gali visas jėgas skirti saviprezentacijai bei valdančiųjų kritikai. Taigi, nebūdami atsakingi už Vyriausybės veiklą, opoziciniai eksministrai bei ekspremjeras aktyviai kritikuoja naujuosius valdžios atstovus ir kalba apie save kaip pačius geriausius ir labiausiai patyrusius, suprask, be jų mes pražūtume.Bet be šių dviejų jėgų, kurios visuomet konkuruos viena su kita ir, girdami save, peiks oponentą, yra dar viena, daug subtilesnė galia – žiniasklaida. Žiniasklaida neturi galimybės dalyvauti valdžioje tiesiogiai. Gal net ir nesiekia to, bet ji užima arbitro ir visų politinių grupių kritiko vaidmenį, tuo sutelkdama į save politinio autoriteto ir profesionalių žinių potencialą. Visuomenė stebi politikų rungtį ne tiesiogiai, bet per žiniasklaidą, ir žiniasklaida taip įgyja galimybę formuoti nuomones, emocijas bei nuostatas vieno ar kito politiko, politinės partijos ar valdžios atžvilgiu. Taigi ji tampa kitokia, bet reikšminga politinės konkurencijos galia, svarbi politikams ir svarbia visuomenei.Todėl kai regime vaizdelį, kur ministras atrodo juokingai ar kitas politikas sukelia pagarbos jausmą, neužmirškime, kad tai tik geras vaizdelis, kurio susidarymą nulėmė šios trys jėgos. Bet kai norisi valgyti, viešųjų ryšių iliuzijos, net labai profesionaliai sukurptos, išsisklaido. Ir tada pamatome tikrąjį politikos vaizdą per jos pasekmes sau.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą