fbpx

Rinkimai Dzūkijoje – valdžios partijos link

Dalintis:

Nieko netikėto neįvyko. Kęstučio Čilinkso pergalė prieš Viktorą Uspaskichą Dzūkijos 69 apygardoje sekmadienį vykusiuose rinkimuose buvo daugiau nei įtikėtina ir nepaliekanti jokių abejonių. Konservatoriai gali švęsti pergalę ir džiaugtis neužleidę savo pozicijų šioje apygardoje. Paradoksas, tačiau V.Uspaskichas taip pat neturėtų jaustis pralaimėjęs. Taip, jam nepavyko iškovoti Seimo nario mandato, jis prarado viltį bent laikinai išvengti teisinio persekiojimo ir namų arešto, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, dalyvavimas Seimo rinkimuose Dzūkijoje jam išėjo į naudą.
Juk mažiau nei prieš mėnesį Darbo partijos įkūrėjas dar buvo besislapstantis nuo teisėsaugos bėglys, kuriam suimti išduotas tarptautinis arešto orderis. Dar rugsėjo viduryje V.Uspaskichas iš esmės neegzistavo Lietuvos politikoje ir buvo beveik pamirštas rinkėjų.Šiandien jis vėl dėmesio centre, apie jį rašo žiniasklaida, apie jį kalba rinkėjai, politikai juo ir vėl gąsdina vieni kitus. V.Uspaskichas vėl egzistuoja, o kartu su juo į politinį gyvenimą grįžta ir Darbo partija. Kaip ten bebūtų, tačiau penki tūkstančiai rinkėjų, balsavę už V.Uspaskichą antrajame ture Dzūkijos 69 apygardoje, rodo, kad Darbo partija per kitus Seimo rinkimus tikriausiai sugebės peržengti 5 proc. barjerą.Todėl, matyt, neteisūs yra buvę valdančiosios koalicijos partneriai Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, skubantys skelbti, kad Darbo partija yra baigtas projektas. Jiems to, žinoma, labai norėtųsi, tačiau mūsų visų laimei taip nėra. Taip taip, nesuklydote – mūsų visų laimei. Darbo partija Lietuvai šiandien labai reikalinga. Kaip ir nušalintojo prezidento „Tvarka ir teisingumas” ar Artūro Paulausko socialliberalai. Visos jos reikalingos tam, kad Lietuvoje neįsigalėtų viena partija. Ta, kuriai šiandien jau iš esmės priklauso Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius, Artūras Zuokas ir Kazimira Prunskienė. Sakysite, kažką painioju, juk visi šie politikai priklauso skirtingoms partijoms, kurios turi skirtingas ideologijas ir skirtingas programas. Teoriškai, tarp šių partijų turėtų būti neįveikiama praraja, nes Gedimino socialdemokratams turėtų rūpėti darbininkų ir kitų labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių interesai, Kazimira su savo kariauna turėtų atstovauti ūkininkams, o Andrius ir Artūras bei jų partiečiai kaip tikri dešinieji visas savo pastangas turėtų skirti laisvai rinkai propaguoti ir verslininkų interesams tenkinti.Ar šiandien taip yra? Drįsčiau abejoti, nes neteko girdėti, kad socialdemokratai ir liberalcentristai ginčytųsi dėl to, kada ir kiek didinti atlyginimus mokytojams ir gydytojams, taip pat negirdėjau, kad konservatoriai diskutuotų su valstiečiais liaudininkais, pavyzdžiui, dėl  mokesčių lengvatų ūkininkams. O ar girdėjote ginčų dėl paramos šeimai, pelno mokesčio dydžio, nekilnojamojo turto apmokestinimo, mokesčio už aukštąjį mokslą, privataus sveikatos draudimo, mokesčių lengvatų būstui ar žemės ūkio produkcijai? Tai yra dėl požiūrio į visus tuos dalykus, kurie skiria darbininką nuo įmonės savininko, mokytoją – nuo valstybės tarnautojo, dvynukus auginančią jauną mamą – nuo 40 metų į pensiją išeinančio policininko. Keista, bet nuomonių skirtumų šiose srityse nėra, nes iš esmės nėra nuomonių. O kai nėra nuomonių, nesunku ir susitarti, nes yra vienas pagrindinis programinis tikslas – valdžia. Pasiekus šį tikslą, nebesvarbios pasidaro ideologijos, partijų programos ir rinkėjai, kuriems per rinkimus skelbiesi atstovaująs. Paėmus valdžią, prasideda valdžios partijos formavimas, kurios pagrindinė vertybė ir ideologija yra neleisti į vadžią ateiti kitiems. Šis procesas Lietuvoje jau vyksta ir, kaip bebūtų keista, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas” ar socialliberalai šiandien yra kliūtis, galinti sutrukdyti šį procesą sėkmingai užbaigti. Didžiausia problema yra ta, kad rinktis tenka tarp blogo ir… tokio paties, nes nei Darbo partija, nei „Tvarka ir teisingumas”, nei socialliberalai nesiūlo išeities. Jie tegali būti įrankis tiems, kurie nori protestuoti prieš dabartinę valdžios partiją. Kaip V.Uspaskichas Dzūkijos 69 rinkimų apygardoje.Jei tokių protestuojančių per ateinančius Seimo rinkimus atsirastų gana daug, tikėtina, kad susiformuotų nauja valdžios partija, kuri vargu ar būtų geresnė už dabartinę. Tačiau gal vis dėlto geriau turėti bent šiokį tokį pasirinkimą ir viltį, kad po kokių penkerių ar dešimties metų ir Lietuvoje pagaliau atsiras tikrų, o ne vien valdžios partijų.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą