fbpx

Šv. Kalėdų dvasia ir įspėjamasis asfaltas

Dalintis:

Čia pat Šv. Kalėdos, bene didžiausia šventė krikščionių pasaulyje. Kristaus gimimas tamsiausią naktį atneša viltį ir džiaugsmą. Nežinau, kiek lietuvių stabteli to apmąstyti, bet per Šv. Kalėdas norisi kalbėti apie gražiąją gyvenimo pusę ir švęsti. Džiaugtis, kad esame artimųjų rate, kad galim dovanoti ir sulaukti dovanų, pabandyti išgirsti, ką Kūčių naktį kalba mūsų augintiniai. 

Tai proga peržvelgti, kas gera ar bloga nutiko prabėgusiais metais. Visgi netikiu, kai kokia televizijos žvaigždutė pasakoja, kad per adventą vakarais su šeima susėda ir kontempliuoja apie savo darbus ir elgesį. Kažin, ar tai būtų natūralu. Bet tą daro žurnalistai. Jie rengia įvairiausius rinkimus, apžvelgia svarbiausius politikos, verslo, kultūros įvykius. Nežinia, ar kas skaito šiuos straipsnius, bet tokios tradicijos, o kartais visai smagu prisiminti vieną ar kitą faktą.

Bendrą vardiklį surasti būtų sunkoka, vieniems besibaigiantys metai buvo sėkmingi, kitiems atnešė išbandymų ir skausmo.

Augančios ekonomikos kontekste metai verslui turėjo būti dosnūs. Tą patvirtina ir statistika, antai nepaskirstytas pramonės įmonių pelnas 2019 m. II ketv. buvo 4,57 mlrd. eurų, nekilnojamojo turto vystytojai skelbia naujus rekordus, startuolių derlius irgi rodo augimą. Nepaisant žemdirbių rudeninių protesto akcijų, kai jie valdžią traktorių gaudimu ir žaliais kryžiais gąsdino, derlius nebuvo prastas, o prie nusiskundimų ankstyvomis šalnomis esame įpratę.

Visus rinkimus: savivaldybių, Europos parlamento, prezidento valdantieji žalieji valstiečiai prapylė, kad ir ką kalbėtų jų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Visai kitokios nuotaikos vyravo politikos danguje. Pergyvenome trejus rinkimus, kuriuos lydėjo gan vangi kova. Net prezidento rinkimai daug aistrų nesukėlė, bet galima pasidžiaugti, kad išvengta purvinų manipuliacijų. Visus rinkimus: savivaldybių, Europos parlamento, prezidento valdantieji žalieji valstiečiai prapylė, kad ir ką kalbėtų jų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Gal dėl to valdančiųjų gretose pasijuto nuovargis, pradėta kovoti su vėjo malūnais – Viktorą Pranckietį iš Seimo pirmininkų versti, pusmetį formuoti naująją daugumą, kuri į ministrus keistokų piliečių prisodino, įvairiausias komisijas kurti, paprasčiau tariant – miglą pūsti, o ne valstybei svarbius klausimus spręsti.

Savivaldybių rinkimai aiškaus lyderio neparodė, bet į aukščiausiąją lygą po auksinių šaukštų skandalo sugrąžino socialdemokratus. Sunkiai atsakomas klausimas – ar kitąmet Gintauto Palucko vedami jie džiaugsis pergale rinkimuose į Seimą?

Europos parlamento rinkimai į Briuselį išsiuntė konservatorių sunkiasvorius Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę. Kol kas neatrodo, kad partija vidaus fronte rado kuo juos pakeisti. Tie patys rinkimai Europos sostinėn pašaukė Aušrą Maldeikienę ir Stasį Jakeliūną. Žurnalistai neteko ryškių personažų, o Seime tapo truputį ramiau. Jei prezidentas nevetuos įstatymo, mažinančio barjerą patekti į Seimą, kitąmet skardžiabalsių televizijų ekranuose pamatysime daugiau.

Liepą prie valstybės vairo stojo Gitanas Nausėda, kuriam rinkėjai suteikė svarų pasitikėjimo mandatą. Apklausos rodo, kad visuomenė iš prezidento norėtų ryžtingesnių žingsnių, tačiau jis kol kas netrepteli kojele net kai to reikėtų. Todėl Seimas ignoruoja jo siunčiamus signalus ir ramiai reaguoja į pagrasinimus veto teise.

Naujieji metai atkeliauja su nerimo gaidelėmis. Lėtėjanti pasaulio ekonomika gerų naujienų neatneš. Sparčiai išklotas asfaltas premjero namų link gali būti pirmoji kregždė, jog prieš Seimo rinkimus ir kadencijos pabaigą korupcijos dvasia atgims nauja banga. Mokytojų, dėstytojų, statutinių pareigūnų, vežėjų, žemdirbių protestai rodo, kad visuomenės ir valdžios atotrūkis pasiekė pavojingą ribą. Nepaisant visų trūkumų, kitąmet švęsime Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, o tai rodo, kad nepaisant kvailų ir korumpuotų politikų judame į priekį.

Dalintis:

Palikite komentarą